Tėvo netektis ir jos poveikis.

Dabar baigiau rašyti, bet dar sunku kvėpuoti. Atsimenant pačią mirtį, jausmai ir emocijos jau nebuvo tokie aštrūs kaip anksčiau.

Grupė žmonių aprašė savo išgyvenimus po netekties. Čia pateikiame aprašymo dalis, kuriose dalinamasi, kas padėjo įveikti sielvartą, kokius pokyčius sąlygojo netektis ir kaip paveikė pats netekties aprašymas.

Yra visų čia rašiusiųjų sutikimas skelbti šią informaciją viešai. Galvojome apie kitus, išgyvenančius netektis žmones, kurie šiame tekste gal būt ras palaikančių žodžių. Dėkoju visiems už šį pasidalinimą. Žinojimas, jog esame tam, kad pasiruoštume amžinybei. Aplankau kapus, kalbuosi su juo.

Netektis nepamirštama, ji išgyvenama - DELFI Sveikata

Visa yra kartu — gyvieji, mirusieji. Susitaikymas, priėmimas.

tėvo netektis ir jos poveikis

Meno ir literatūros kūriniai. Susitikimas su jais žadino mano jausmus ir tai veikė gydančiai.

Tai filmas, kuris palieka skausmingus pojūčius ir kuris net po daug metų po netekties, vėl suvedė su mano sielvartu. Bet gimė nauja įžvalga: Heneke verčia galvoti ir apie mirtį, ir apie meilę, o galvojant apie meilę — nereikia turėti iliuzijų apie amžinybę.

Grįžo meilė, sielvartas tapo šviesus. Profesinė literatūra. Perskaičiau dar kartą F. Vasiliuką, bet jau ne kaip teoriją, o kaip realų laidininką per mano, ir tik per mano išgyvenimą. Krizių įveikimo centras.

Peržiūrų skaičius: Šeimos nario netektį patyrę žmonės nevienodai ilgai gydosi sielos randus. Artimo žmogaus mirtis - ne tik psichologinė trauma, bet ir socialinė, ekonominė problema.

Judėjimas sportas, šokiaibėgiojimas, pasivaikščiojimai. Lankiausi įvairiose šalyse. Vėliau — netekties priėmimas, suvokimas, kad mano gyvenimas pasikeitė ir toks kaip buvo jau nebebus. Paramą radau ir vienoje mistinėje tradicijoje. Padėjo įvairi mano psichoterapinė veikla, seminarai, asmeninė bei grupinė terapija, tai kad vedu nusižudžiusių artimųjų grupę.

Padėjo ir darbas, kai šiek tiek atsitraukdavau nuo situacijos. Padėjo, kad bendraudavau su nusižudžiusiosios šeima, padėjau jų šeimai. Leidimas sau jausti, kalbėti apie jausmus. Pabūti vienai. Buvimas kapuose. Ypač buvo svarbu garsiai pasakyti kuo ji man buvo svarbi, kokią reikšmę ji man turėjo ir turi mano gyvenime, turėjau įsivaizduojamą pokalbį su teta. Padėjo darbas su žmonėmis galvojančiais apie savižudybę, galimybė padėti.

Ėjau į superviziją, nes labai bijojau klientų, tėvų, kurie neteko savo vaikų. Ši supervizija man labai padėjo. Man padeda atviri pokalbiai sus tėvo netektis ir jos poveikis. Rašiau darbą apie vaikų netektis, parengiau bukletą tėvams, išgyvenusiems savo vaikų netektį. Skaičiau daug literatūros, bendravau forumuose.

Ugnė Karaliūnaitė Rutina virtusią kasdienybę kiekvieno žmogaus gyvenime gali netikėtai sudrebinti netektis. Pasikeitusi situacija gali įstumti į liūdesio liūną ne tik netekus sutuoktinio, partnerio, bet ir darbo, artimo draugo. Kaip neužsidaryti juodų minčių apsuptyje ir įžvelgti šviesos spindulėlius nutikus skaudžiam gyvenimo įvykiui, pasakoja psichologė Kristina Piročkinienė. Vis dėlto ištikus netekčiai citatos žmogui vargu ar padės.

Tai niekada nebuvo mano vienos netektis. Tai buvo mūsų visų trijų prasminga gyvenimo dalis. Taip pat tuo metu, kai močiutė mirė, aš laukiausi. Man buvo svarbu, kad spėjau jai pasakyti apie tai. Tiesiog jis dabar kažkur ne su mumis. Bet jis yra, jo negali nebūti. Muzika, daug įvairios muzikos. Tada visai negalėjau gyventi be muzikos, slim4vit ebay dabar muzikos mano gyvenime mažai.

Pasivaikščiojimai pėsčiomis. Padėjo artimųjų taktas ir neįkyrumas — artimieji nelindo į dūšią per daug klausinėdami, bet šalia to visada žinojau, kad jei man reikės — būsiu išklausyta. O daugiausiai man padėjo laikas. Buvo baugoka, nes jau buvau įpratusi gyventi su savo liūdesiu, tad rizikuoti nelabai norėjosi.

Bet ryžausi, žinoma nebe pagalbos.

Netektis nepamirštama, ji išgyvenama

Mane lengvai stumtelėjo. Ir staiga aptikau, kad mano sieloje tai ne žiema! O aš ten su veltiniais vaikščiodama ratais jau visą lauką pritrypiau, kuriame nugulė, susirykiavo, rado sau vietą visi mano jausmai; o svarbiausia, tėvo netektis ir jos poveikis atsirado daug vietos kitiems žmonėms ir meilei. Esu dėkinga, kad visa tai buvo mano gyvenime. Visa tai pridavė jam prasmės, skonio, padarė mane stipresne, ir, manau, išmintingesne.

Dabar labai vertinu tą laiką, kai buvau viena su savo išgyvenimais — tai mane pakeitė. Visa tai buvo gyva ir tikra, svarbu ir reikšminga, todėl tapo mano patirties dalimi.

Jų buvimas ir nuolatinis bendravimas padėjo man išsakyti negatyvą, dalintis mintimis, išgyvenimais. Vienu metu mano sūnui reikėjo psichologo pagalbos, nes visa ši situacija paveikė ir jį. Mums teko peržiūrėti mūsų gyvenimo būdą ir mokytis gyventi kitaip. Pradėjau lankyti vairavimo kursus, kurie padėjo man patikėti savimi, tapti labiau pasitikinčia. Dabar sau tai aiškinu, kad tuo metu šeimoje nebuvo žmonių, kurie būtų galėję padėti man gedėti, išreikšti jausmus, taigi tvarkiausi pati kaip mokėjau.

Kartais ne visai adaptyviai, nes kažkada po močiutės mirties ėmiau itin kontroliuoti savo mitybą, dabar tai matau kaip balansavimą ties valgymo sutrikimų riba. Manau, kad po močiutės mirties dar labiau atitolau nuo tėvų, užsitvėriau siena.

Tėvo netektis vaikystėje

Kai pradėjau lankyti terapiją, tik tuomet leidau sau sąžiningai išjausti visus kilusius jausmus. Man padėjo, kad psichoterapeutė mane palaikė, normalizavo. Psichoterapeutė buvo pirmas žmogus, su kuriuo aš tą netektį aptarinėjau atvirai, ji leido man kalbėti taip, kaip aš iš tikrųjų jaučiausi.

Jausmas, kad turiu šeimą, kad turiu ką mylėti, kuo rūpintis, kad mano gyvenime yra žmonės, kuriems aš reikalinga.

tėvo netektis ir jos poveikis

O taip pat ir nuo profesinės veiklos nedirbau beveik 6 metus — nuo dukters gimimo ir kol sūnui sukako 3 metai. Abu su vyru daug darėme patys, nuo idėjos iki jos įgyvendinimo — ieškojome informacijos, kūrėme namo projektą, planavome sklypo apželdinimą, patys dirbome ir ruošėme žemę augalų sodinimui, juos sodinome ir prižiūrėjome. Kažkada Tėvas Stanislovas kalbėdamas apie pasaulį yra sakęs, svorio metimo restorano vadovas pasaulis tiesiog nėščias grožiu Man atrodo, kad tuo metu aš buvau tarsi nėščia namų erdvės kūrimu, jaukumo ir grožio kūrimu.

Gydančiai tėvo netektis ir jos poveikis ir pats procesas, ir kūrybinis džiaugsmas. Jokia kita veikla, nei ankstesni pomėgiai fotografija, knygos, mezgimas, jūra neturėjo tokio stipraus gydančio poveikio.

  1. Straipsniai Kai maža širdelė liūdi… Artimo žmogaus netektis, mylimo šunelio, kačiuko ar kito augintinio mirtis, tėvų skyrybos ir net išsikraustymas gyventi į kita vietą gali sudrebinti vaiko pasaulį.
  2. Kūnas lieknas gc

Daug fizinio darbo. Žemės kasimas, akmenų rinkimas, ravėjimas, laistymas. Net malkų kapojimas. Pastarasis ko gero sėkmingiausiai vadavo iš neteisybės ir intensyvaus pykčio jausmų, kurie tarsi griovė mane iš vidaus. Mėgavausi kiekviena kartu praleista akimirka — juos prausdama, gamindama valgį, maitindama, žaisdama su jais, skaitydama jiems knygas, kapstydamasi kartu daržo tėvo netektis ir jos poveikis, skindama uogas sode, klausydamasi jų kalbėjimo Kai kurios gilios vaikiškos išminties tiesos pasakytos tinkamu laiku, išgirstos tinkamu laiku padėjo ir padeda lengviau priimti tai, kas duota, ko negali pakeisti.

Kai mano dukrai buvo ketveri, ji kūrė eiles, tokius smagius ketureilius apie tai, ką mato.

tėvo netektis ir jos poveikis

Vienas iš jų turbūt visam gyvenimui liks atminty, toks liūdnas ir šviesus vienu metu — tarsi visa tiesa apie medį Medis žaliuoja Jis stovi ir stovi Niekada neatsisėda Ir kai mano sūnus tėvo netektis ir jos poveikis uždega žvakę ir meldžiasi ne tik už mirusį senelį, bet ir už sode rastą ir palaidotą mirusį ežiuką, ir iš lizdo iškritusius paukščiukus, kaskart suprantu, kad mano šeima kur kas didesnė, nei rašau pildydama formalią anketą.

Ir jau kuris laikas be ašarų akyse pasimeldžiu ir uždegu žvakelę už savo mirusius vaikus. Banditėlis būdamas dar visai jaunas priklydo į mūsų kiemą ir mes jį priglaudėme. Buvo velnių prišveitęs, kerštingas, vagišius, ne tik džiaugsmą, o ir nemažai rūpesčių mums kėlęs katukas, bet mes jį labai mylėjom.

Temos, straipsniai, įmonės

Vieną pavasarį po eilinių katiniškų gastrolių grįžo leisgyvis, paršliaužė priekinėmis letenomis, galinių kojų nevaldė, nugaroje ties stuburu žiojėjo atvira žaizda. Jis nebuvo naminis katukas, jo guolis buvo malkinėje, paguldėme jį ten, gulėjo užsimerkęs, nieko neėdė. Svarstėm apie užmigdymą. Po paros ligonis dingo. Nežinojom nei ką galvoti. Gyvenom nežinioje, tyliai galvodami, kad Banditėlis išėjo numirti.

Maždaug po mėnesio jis grįžo, sveikas ir gyvas. Vaikams tai buvo tarsi stebuklas. Kurį laiką gyvenom ramiai.

Straipsniai

Vieną dieną Banditėlis dingo. Buvo žiema. Radom partrenktą automobilio pakelėje, sušalusį į ledą. Buvo be savo antkaklio, bet jis jį taip dažnai pamesdavo, kad net neabejojome — mūsų Banditėlis, kaip du vandens lašai.

Kartu su vaikais palaidojome po dideliu ąžuolu. Vaikai pastatė medinį kryželį.