Kūno forma nesikeičia

Vandens atveju, jo molekulės išlieka sudarytos iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo. O ką matuoti?

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. Keturios medžiagos būsenos.

Pagal kūno forma nesikeičia rodyklę iš kairės — kietoji, skystoji, plazma ir dujos, vaizduojamos ledo skulptūromis, vandens lašu, elektros lanku ir debesimis danguje. Agregatinė būsena arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė — fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos. Yra žinomos šios: skystoji ; kietoji; plazminė — Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėmsprasideda dujų jonizacija.

Atsiranda nauja medžiagos būsena — plazma; nukleoninės kūno forma nesikeičia — susidaro sprogus supernovai arba gaunamos dirbtinai, kai susprogdinama vandenilinė bomba. Tokios medžiagos temperatūra siekia K.

Tai daugiau teorinis medžiagos būvis. Agregatinės būsenos pasikeitimas virsmas yra perėjimas iš vienos būsenos į kitą.

Paprasčiausias pavyzdys yra skysto vandens sušalimas į ledą arba virtimas į garus. Dėl agregatinės būsenos pasikeitimo keičiasi medžiagos fizinės savybės, tačiau chemiškai medžiaga išlieka ta pati. Vandens atveju, jo molekulės išlieka sudarytos iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo.

Tačiau sušalusiame vandenyje molekulės susijungia į tam tikrą struktūrą, vadinamą kristaline ; skystame vandenyje molekulės gali judėti viena kitos atžvilgiu, o dujinės formos vanduo garai laisvai juda erdvėje retai viena su kita susidurdamos. Agregatinės būsenos pasikeitimas gali būti valdomas temperatūra ir slėgiu. Mažinant dujų temperatūrą jos kondensuojasi pradžioje į skystį, vėliau į kietą medžiagą. Kaitinant, kieta medžiaga išsilydo į skystį ir, toliau kaitinant, išgaruoja į dujas.