Tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį

Tiesdamas svečiams ranką jis pasakė: - Ponai, labai norėčiau pranešti ką nors geresnio, tačiau tiesa tokia, kad Vos tik dorė sustojo, Vernas išjungė užbortinį variklį ir išdidžiai išlipo iš valties į krantą.

Ko jums nepaskambinus parko prižiūrėtojui ir Čia jūs!

Rajanas suskubo smarkiai gnybtelėti jai koją. O ar ne per daug paprašysim, kad mus įleistumėt? Apsaugos darbuotojas iškėlė pirštą ir nėrė atgal į savo būdelę pa­ skambinti. O gavęs porą fotografijų su autografais, smagiai mojavo automobilių kolonai, važiuojančiai pro atidarytus vartus. Ko mes čia atsivilkom vos tik prašvitus?! Kai šią laidą darydavau žmonių lankomose vietose, tai nė dviejų valandų neužtrukdavau užeit ir išeit, o prifilmuodavau daugiau nei reikėdavo.

Čia jau ne tas tavo menko biudžeto šlamš­ telis! Kiek reikia laiko ir pastangų, kad padaryturti visam televizijos tinklui tinkamą laidą! Aš tik sakau, kad gal ne kiekvieną užduotį reikia išpūst iki tokios ekstravagancijos. Na, atrodo, kad studija mano kitaip. Ir kas, po paraliais, tau nepatinka?

Tau tereikia drybsot savo ratuotam name ir gal­ vot, kokį vieną kitą reikšmingesnį žodelį tarsi, kol mes pasiruošim filmuot. Dženė vienintelė su Rajanu kalbėdavo taip tiesiai. Dženė puikiai žino, kad Rajanas nepamirš, kas pasirašo jų algalapius.

Tiesiog sakau, kad laida tapo visiškai kitokia. Eric Rankin 59 - Sakai taip, lyg ji būtų blogesnė.

Art School: Interviews

Žiūrovam patiko nesurežisuota, ne pagal scenarijų laida, kaip aš dariau. Čia kaip anekdoto kulminacija Visas šitas smagumų ieškoji­ mas jau joks smagumas. Tavim dėta tik pasirodyčiau darbe ir, jei reikia, vaidinčiau, kad man smagu. Juk vis dėlto čia tikras Holi­ vudas. Iš televizijos vedėjų tikimasi, kad jie moka vaidinti. Jos logika jam kirto įžūliai taikliai.

Po kelerių metų jis apaks. Aš pamačiau ašaras jos akių kampučiuose.

Kol galutinai man neįgrisai, gal bėk ir patogiai įsitaisyk grimavimo priekaboj. Aš tau pranešiu, kada bus laikas išeit ir vaidint, kaip veikiausiai mėgsti, visų garbinamą įžymybę. Palinkusi virš prietaisų skydelio ir matydama Rajaną pro atvirą keleivio pusės langą, Dženė pasikėlė saulės akinius siekdama kuo įspūdingiau priblokšti jį žvilgsniu.

Tau tiesiog pasisekė - į skreitą tokia laimė įkrito. Na, eik.

Laukinės Orchidėjos by Jude Deveraux

Kai tik baigsi grimuotis, prieš interviu norėsiu su tavim pasikartot, ką kalbėsim. Nenorėdamas kelti scenos laidos gamybos grupės akyse, Rajanas tylėdamas nuėjo į priekabą.

Eidamas pro krovininį vilkiką nežymiai linktelėjo nepatenkančiam į kadrą visureigio prižiūrėtojui. Tylėdamas žiūrėjo, kaip vairuotojas įlipa ir atsargiai išvaro visureigį atbulą iš priekabos. Diena bėgo pagal įprastą laidos gamybos tvarką. Filmavimo aikštelės komanda pastatė įmantrią interviu skirtą pakylą, apšvie­ tėjų, vaizdo ir garso operatorių komandos ėmėsi savo darbo prieš valandos repeticiją. Rajanas buvo bebaigiąs ruoštis drabužių priekaboje, vilkosi sa­ fario medžiotojo liemenę padedamas akivaizdžiai jį įsimylėjusios drabužininkės.

Pasirodęs iš priekabos buvo apstotas laidos darbuotojų. Dženė atžygiavo peržvelgti svarbiausių laidos punktų. Rykliai - plačiųjų vandenų plėšrūnai.

Ry­ kliai nyksta. Žmogus kelia didesnį pavojų rykliams nei rykliai žmo­ gui. Įprastas tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį ryklių maisto šaltinis - ruoniai ir jūrų liūtai. Rajanas ją sulaikė, išsitraukė knygutę, rašiklį, visada nešiojamus kišenėje, ir ėmė rašytis. Eric Rankin 61 - Kaip juokinga, - tarė Dženė. Na, štai kaip tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį viskas vyks. Po garso bandymų nufilmuosim šio epizodo įžangą ir kitos dienos laidos anonsą.

Tada šiek tiek pa- keliausim po ekspoziciją ir lenktynės numesti svorio ant pakylos paimti interviu iš Libės. Paskutinis sujudimas, paskutiniai lempų pastumdymai ir Dženė Rajanui pradėjo atvirkščiai skaičiuoti.

Aš - Rajanas Eriksonas, pateikiu jums re­ portažą iš ryklių knibždančių Long Bičo vandenų! Bet į paniką ne­ pulkit Rykliai, apie kuriuos kalbu, ne vandenyne. Jie plaukioja naujintelaitėje Ryklių įlankos ekspozicijoje čia, gražuolyje Ramiojo vandenyno akvariume, paskutinėje mūsų pramoginės kelionės per Kalifornijos pakrantės uostus stotelėje.

Tyla, o tada Dženė šūktelėjo: - Išjunkit! Visi pasiruošę? Niuporto dorių anonsas. Pirmas dublis. Nepraleiskite kitos mū­ sų laidos, joje sustosim prie mano gimtojo miesto Niuport Bičo ir aplankysim tikrų tikriausią dorių žvejybos laivyną. Jūs nežinot, kas yra dorė? Na, tai įsijunkit mūsų laidą ir aš jums pateiksiu truputėlį šimtametės gyvosios istorijos tiesiog iš Orindžo apygardos vidurio.

Ir nepamirškit, jūs ne tik sužinosite, ką norite sužinoti,-bus dar ir smagu! Dorininkus pažįsta visi niuportiečiai. Ir tau pa­ tiks jų senovinis kaimelis. Interviu numatytas trečią. Tu nori susitikt ten rytoj apie vienuoliktą? Rajanas įžūliai spoksojo. Bet įspėju! Jau verčiau būk pasirengęs filmuotis interviu antrą valandą. Arba tu lavonas, - pasakė ji ir nuėjo žvalgyti kitos filmavimo aplinkos prie akvariumo. Tačiau jis klydo. Jis nebuvo pasiruošęs tam, kas turėjo įvykti. Penktas skyrius Grįždamas po tokios pat geros žūklės ir kitą rytą, po tos dienos, kai regėjo tą jaudinantį sapną, Vernas pamatė didelį pulką delfinų, atplaukiančių tiesiog priešais jo valtį.

Aštrius bruožus nušvietė plati šypsena ir patraukęs droselį jis sumažino dorės greitį nuo kreise­ rinio iki ramaus dvylikos mazgų. Per daugel metų daug išbandęs ir patyręs, jis jau gerai žinojo, kokiu greičiu delfinas čiuožia nuo laivapriekio bangos.

Pennas ir Telleris: nesąmonė!

Kaip jis ir tikėjosi, nuo delfinų atsiskyręs nedidelis pulkelis puo­ lė priešais valtį it kokia vandeninė naikintuvų eskadrilė. Delfinai grakščiai šokinėjo po pat laivapriekiu ir čiuožė stumiami bangos, keliamos plaukiančio į priekį laivo. Delfinai atsiliepė triukšmingu milisekundžių dažnio kvėpavimu pro kvėpuojamąsias angas. Vernas nesiliovė tuo be galo stebėjęsis.

Žinodamas, kad visos sąlygos - ramus vandenyno paviršius, del­ finų puiko plaukimo kryptimi nustatytas kompaso kursas, valties greitis lygiai dvylika mazgų - tinka ilgesniam susitikimui, Vernas virvagaliu pririšo vairalizdę prie turėklo ir nuėjo į laivapriekį.

Pasilenkė per laivo priekį ir žiūrėjo, kaip delfinai plaukioja po vandeniu. Linksmai pasveikinktm šiuos delfinus, šiuos šaunuolius, visą gy­ venimą skriejančius prieš vėją! Kadaise Vernas įstengdavo cituoti šias eilutes pažodžiui, bet ir dabar, po daugelio metų, per daug nenutolo nuo originalo. Pirma delfinų eskadrilė šovė šalin, užleisdama vietą kitai, plau­ kusiai greta. Po paskutinės delfinų grupės pasiplaukiojimo Vernas vėl nuėjo prie vairalazdės, atrišo ją ir patikslino kursą namo.

Po dvidešimties minučių, nuplaukusi aštuonias jūrmyles, valtis dailiu lanku apiplaukė Niuporto viešojo jūros tilto galą ir Vernas patraukė droselio rankeną tuščia variklio eiga. Svarstė, kaip artintis prie kranto per bangolaužius. Kartais pakrantės ruože į vakarus nuo pat jūros tilto knibždėte knibždėdavo banglentininkų, ne vi­ sada žinančių, kad privalo pasitraukti jam iš kelio.

O kitomis die­ nomis susidarydavo rimtų keblumų dėl bangavimo ir reikėdavo tiksliai viską apskaičiuoti, kad dorė nesmigtų nosimi į smėlį.

Tačiau tą dieną sąlygos buvo kuo puikiausios varyti valtį tiesiai į krantą. Šalta spalio jūra buvo rami, jokių banglentininkų. Negana to, dėl atoslūgio buvo matyti tolygus smėlėto kranto nuolydis, kuo patogiausias užšliaužti plokščiadugnei valčiai. Vernas padidino variklio apsukas ir smarkiai pavarė valtį į kran­ tą.

Puikus vaizdas, net ir įspūdžiais persisotinęs vietinis būtų su­ stojęs pasižiūrėti, kaip tvirta valtelė visu greičiu skrodžia vandens paviršių ir ketina užlėkti ant kietai sugulusio per atoslūgį iškilusio smėlio.

Vos tik dorė sustojo, Vernas išjungė užbortinį variklį ir išdidžiai išlipo iš valties į krantą. Pažvelgęs į kaimelį pamatė Edį Vienarankį, antrąjį pagal senumą laivyno narį, spėriai atšlepsintį su nerimo ir svaigulio kupina mina. Ir kodėl taip anksti? Argi ne po pietų tarėmės? Bet jie pradėjo kaišiot visokiausius do­ kumentus, leidimus iš miesto.

Kol susigaudėm, kas tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį, jie jau statė visą tą savo turtą tiesiog visiem skersai kelio. Kaip nors susitvarky­ sim, ar ne? Beje, tu tik pagalvok, kokią už dyką gausim reklamą. Juk iš tikrųjų tai mes jau ir taip daugiau turim pirkėjų, nei žuvų jiems parduoti.

Tada mudu dingtume iš čia ir per valandžiukę spėtume išgert kavos. Pasamdyta dėl puikaus įžvalgumo, ji visada būdavo pasirengu­ si padaryti nepriekaištingą kadrą ir tuoj suprato, kad vaizdelis su dviem šiurkščiais seniais, sunkiai plušančiais, kad iškrautų dienos 66 VANDENIO ERA laimikį, pravers kaip puiki filmuota medžiaga komentuojant už kadro.

Taileris, vienas iš dviejų nuolatinių laidos operatorių, dėl jos klausimo pasišiaušė. Ir nereikia prieš mane pūstis.

Jūs dirbot su Džonu Liliu?! Ar žinot, kad jis buvo mano didvyris, kai ėmiau lankyt banginių fiziologijos kursą? Kalbėjom apie Lilį ir jūsų paskaitose, bet nenumaniau, kad iš tikrųjų jį pažinojot ir net kartu dirbot. Rebekos protrūkis Trojui vėl priminė paslaptingus kerus, ve­ lionis daktaras Džonas K.

Žinai, o juk puiki idėja! Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris — 96 metų. Per mėnesį susituokė 4 poros. Iš jų 2 santuokos įtrauktos į apskaitą sudarytos bažnyčioje. Nutrauktos 6 santuokos. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu spalio 4 d. Vakar dienos skelbtais duomenimis, koronaviruso sukelta liga rajone sirgo žmonės. Rajone yra 12 ligos protrūkio židinių, tarp jų nebėra Onos Milienos globos namų. Infekciniai susirgimai nustatyti ugdymo ir valstybės įstaigose bei gamybos įmonėse.

Priėmus šį tarybos sprendimo projektą, muziejus papildomai gaus pajamų už išleisto leidinio pardavimą; bus reprezentuojamas Biržų kraštas. Muziejus m. Rugsėjo 27 dieną buvo nustatyta 14 naujų užkrato atvejų, o rugsėjo 28 dieną — Vakar dienos duomenimis, Biržų rajone koronaviruso sukelta liga sirgo žmonės.

Ligos protrūkiai be O. Milienės globos namų — 11 įstaigų. Kelerius pastaruosius metus žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, kaip ir mažėja šiais sandoriais įsigyjamos žemės plotas. Nepaisant to, pirkėjai kiekvienais metais už šiuos sklypus yra linkę mokėti vis tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį ir tai liudija apie išliekančią tokių sklypų paklausą, pažymi įregistruotus nekilnojamojo turto sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.

Per aštuonis šių metų mėnesius visoje šalyje jau įregistruota apie 16,5 tūkst. Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų augimas — Registrų centro skaičiavimais, pastarųjų 5 metų augimo vidurkis siekia 12,5 procento. Tuo metu kainų mažėjimas pastebimas Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose. Pastarosiomis savaitėmis Biržų rajone sumedžiojama vis daugiau šernų.

Gera žinia ta, kad jokių užkrato židinių — nei afrikinio kiaulių maro, nei trichineliozės — nenustatyta. Biržų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos vadovės Rasos Stanevičienės žiniomis, per rugsėjį į laboratoriją Vilniuje išsiųsti 38 sumedžiotų šernų mėginiai. Po paskutinio savaitgalio medžiotojai tyrimams pristatė net devynių sumedžiotų šernų mėginius.

Pirmadieniais — ketvirtadieniais dirbs nio 8 val. Penktadieniais — nuo 8 val. Iki Šeštadieniai ir sekmadieniai — poilsio dienos. Pirmadienį Biržų rajono savivaldybės komisija laukinių gyvūnų padarytai žalai įvertinti lankėsi Kirdonių žemės ūkio bendrovės laukuose.

Laukas yra tarp Gulbinų ir Daumėnų kaimų. Tai yra Kirdonių medžiotojų būrelio plotai. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius sakė, kad komisija įvertins nuostolius.

Tačiau panašu, kad medžiotojai su bendrove susitars dėl žalos atlyginimo. Rugsėjo 26 d. Renginyje dalyvavo 14 mokinių. Kandidatas pristatė save, planuojamą veiklą, atsakinėjo į klausimus. Užsiregistravusios mokyklų mokinių komandos balsavo slaptu balsavimu.

Mindaugas Domarkas mokinių savivaldos pirmininku išrinktas vienbalsiai. Ketvirtadienio ryte ar vilkligė gali numesti svorį pagalbos prireikė Biržuose, Vytauto gatvėje. Buvo pranešta, kad daugiabučio namo ketvirtajame aukšte balkone yra moteris. Užsitrenkė balkonas ir ji negali patekti į vidų.

Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad buto durys neužrakintos. Patekus į butą buvo atidarytos balkono durys, išlaisvinta buto gyventoja. Sezoną užbaigę organizatoriai jau planuoja kitų metų maršrutą ir praneša naujieną — šį kartą prie projekto judėjimo krypties gali prisidėti ir patys žiūrovai.

Projektas ateinančią vasarą planuoja aplankyti apie 40 vietovių ir kviečia miestų atstovus iki lapkričio 30 d. Atrinktos gyvenvietės bus įtrauktos į jau pradėtą dėlioti m. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad nuo m. Senieji pagalbos tarnybų telefono numeriai 01, 02, 03, ir viešuosiuose ryšio tinkluose nuo š.

Paskambinus šiais numeriais iki m. Rugsėjo 14 d. Tarybos nariai diskutavo apie poreikį ir galimybes Biržų rajone teikti naujagimio krepšelį kiekvienam gimusiam kūdikiui. Nutarta pasidomėti kitų rajonų gerosiomis praktikomis ir kito posėdžio metu aptarti informaciją. Kitas šeimos tarybos posėdis numatytas spalio 12 d. Per savaitgalį užsikrėtusiųjų ir sirgusių skaičius išaugo.

Rugsėjo 17 dieną nustatyta 14, o rugsėjo 19 — 6 nauji atvejai. Iš viso rajone serga žmonės. Paskiepytųjų procentas — 68,6. Itin daug Biržų rajone yra pasiskiepijusių 35 — 44 metų amžiaus žmonių. Jie sudaro 99,4 šios grupės gyventojų. Tarp testuojamų darboviečių — Kaštonų mokyklos administracija. Nustatyta sergančių. Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams savaitgalį teko padėti medikams. Sekmadienio popietę ugniagesiams buvo pranešta, kad Vytauto gatvėje esančiame bute žmogui sutrikusi sveikata.

Durų atidaryti jis negali. Atvykę ugniagesiai ištraukiamomis kopėčiomis užlipo į butą per balkoną ir atrakino buto duris. Į vidų pas ligonį buvo įleisti medikai. Šeštadienio ankstų rytą ugniagesiai buvo kviečiami, kad Vilniaus gatvėje padėtų į greitosios medicinos pagalbos automobilį išnešti sunkiasvorį ligonį. Tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį savivaldybė informuoja, kad pasikeitė Biržų miesto seniūnijos adresas.

Seniūnija persikraustė į kitas patalpas - Rotušės g. Dėl techninių kliūčių laikinai neveikia fiksuoto ryšio telefonai.

Todėl prašoma skambinti mobiliais iais numeriais. Rajono gyventojai, važinėjantys keliu iš Biržų Papilio link, atkreipė dėmesį į laukuose stoviniuojančius paukščius. Dešimtimis skaičiuojami paukščiai, anot mačiusiųjų, atrodo tarsi žvakės. Žmones domino, kokie čia gali būti paukščiai. Jų nuomone, tai tikrai negali būti gandrai, nes jie jau išskrido į šiltuosius kraštus.

Tai baltieji garniai. Šie paukščiai išskrenda kiek vėliau už gandrus. Prieš išskrendant jis susirenka į vieną vietą po kelias dešimtis. Tai, kad jie būriuojasi, rodo, kad artėja tikrasis atšalimas. Rugsėjo 15 — 16 dienomis Biržų rajone patvirtintas 16 naujų susirgimo atvejų.

Dar 4 nustatyti greitaisiais testais, kurių rezultatas dar buvo tikrinimas PGR metodu. Pastarieji atvejai — iš Onos Milienės globos namų, kuriuose jau sirgo didžioji dalis gyventojų. Įstaigoje padedant savivaldybei reguliuojamas gyventojų srautų atskyrimas. Protrūkiai fiksuojami įmonėse ir mokyklose. Kaštonų mokykloje izoliuota viena pradinukų klasė.

Pasak miesto mokyklų pedagogų, negaluojančių ir pamokų nelankančių vaikų yra daug, tačiau kai kurie tėvai vengia atlikti testus ir galimai stengiasi slėpti užkrato šeimoje galimybę. Vakar Biržų rajone buvo 93 sergantieji, pasiskiepijusių procentas — 68,5. Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo 25 metų veiklos proga įteikti Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštai šio fondo steigėjams Algirdui Pranui Garbauskui ir Angėlei Jurevičienei už svarų indėlį puoselėjant Vabalninko krašto kultūrą, rūpinimąsi istorinės atminties išsaugojimu, Vabalninko kraštui nusipelniusių žmonių atminimo įamžinimą bei kūrybinę veiklą.

Pastarosiomis dienomis Biržų rajone atliekami trys tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Visais atvejais ne vieną dieną tenka laukti ekspertų atsakymo, dėl kokios priežasties šie žmonės tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį. Mat tyrimai mirties priežasčiai nustatyti atliekami nebe Panevėžyje, o Vilniuje. Taip nutiko todėl, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriuje atliekamas remontas.

Todėl mirusieji iš viso krašto vežami ekspertizei į sostinę. Turėjau tris agentus, bet nė vienas negalėjo įkalbėti leidyklų pirkti mano kūrybą. Ji niekada neištarė nė vieno blogo žodžio, tačiau aš žinojau, kad mano kūryba nepasiekdavo jos širdies.

Per antrąsias Kalėdas po Pat motinos mirties aš sėdėjau ant sofos priešais židinį, čiupinėdamas iširusią siūlę.

tušinukas ir pasakotojas: nesąmonė! - budahazy

Iš virtuvės sklido moterų klegesys ir juokas. Už manęs žybčiojo televizoriaus ekranas; vyrai ste­ bėjo kažkokias varžybas. Vaikai žaidė uždaroje verandoje, skaičiuoda­ mi grobį ir kimšdami vieną po kito saldainius. Staiga mane apėmė nerimas, jog darausi panašus į tėvo giminai­ čius. Kas man darosi, kad niekaip negaliu pamiršti uošvės mirties? Kad nesusitaikau su jos netektimi?

Vaikis, užmušęs ją, pasirodė esąs turtuolio sūnelis; teisme jį gynė visas pulkas advokatų; jis buvo išteisintas. Jo regėjimas buvo labai nusilpęs, todėl jis ma­ nęs nepastebėjo.

Jis laikė rankose mažą rožinį krepšelį su dangteliu. Pat tėvas atsi­ sėdo į tą pačią vietą, kurioje tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį sėdėjau aš, ir atidarė krepšelį. Tai buvo siuvimo reikmenų krepšelis; į apatinę dangtelio pusę buvo pri­ smaigstyta adatų.

Stebėjau, kaip jo senos rankos išsitraukė adatą, įvėrė siūlą, užrišo mazgelį. Jos truputį virpėjo. Pat tėvas pasidėjo krepšelį šalia savęs ir prisilenkęs kairiąja ranka ėmė grabinėti sofos porankį. Aš žinojau, ko jis ieškojo: tos skylutės ant porankio. Ašaros temdė ir taip jau labai nusilpusias akis, rankos per daug drebėjo, kad ką nors užčiuoptų. Keliaklupsčias priėjau prie sofos ir uždėjau savo rankas jam ant kelių.

Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentaisaugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Registrą papildys atvirukas-sveikinimas Šv. Spalio 14 d.

Jis nenuste­ bo, kai jį paliečiau, bet ir nepaaiškino, ką darąs. Kartu, labai lėtai, nes mano rankos irgi virpėjo, o vaizdas liejosi nuo ašarų, mudu užsiuvo­ me tą skylutę. Dviejų minučių darbas užtruko penkiolika, ir per visą tą laiką nė vienas iš mudviejų neištarėme nė žodžio. Girdėjome žmones šurmuliuojant aplinkui, tačiau mums atrodė, kad jie kažkur toli. Kai skylutės nebeliko, aš prispaudžiau siūlą pirštu, o Pat tėvas pa­ silenkęs jį nukando.

Akimirką jo lūpos prisilietė prie mano pirštų. Gal viskas dėl to prisilietimo. O gal dėl to, ką kartu padarėme. O gal tiesiog man gyvenime trūko vyro, kuris kitą žmogų mylėtų labiau nei mašiną. Lapai deginantys riebalus aš padėjau galvą Pat tėvui ant kelių ir pradėjau verkti. Jis glostė man plaukus, ir aš jaučiau tylias ašaras, kren­ tančias man ant skruosto. Nežinau, kiek laiko mes taip išbuvome. Jei kas nors iš Pender- gastų mus ir pastebėjo, niekas nepratarė nė žodžio, netgi Pat — jie visuomet buvo labai mandagi šeima.

Ne gerai, bet gumulas, užgniaužęs man gerklę, atsi­ leido. Gal dabar galėsiu viską pamiršti, pamaniau. Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet staiga mane suėmė juokas. Daugiau nei metus aš skendėjau tyliame, nepiktame liūdesyje, bet taip jaustis negalėjau.

Dukart jau buvau beskambinąs vienam iš savo dėdžių. Pagunda buvo didelė, bet žinojau, kad kerštas neprikels Pat motinos. Mes buvome vieni kambaryje. Sutraškėjo tušinukas ir pasakotojas dramatiškai praranda svorį, baigiančios degti židinyje, ir aš atsisukau pažiūrėti. Staiga pagautas impulso atsigręžiau į Pat tėvą, apkabinau per pečius ir pabučiavau jam į kaktą. Jis sugriebė mane už riešų ir aš pamaniau, kad jis vėl pravirks.

Tačiau jis nusišypsojo. Jie sulaužė manyje tai, kas ilgą laiką spaudė ir dusino. Po valandos aš jau buvau vakarėlio siela. Ponas Linksmuolis. Juokiausi, juokinau ir rezgiau tokias istorijas, kad visi raičiojosi iš juoko.

1. Naudoti dūmai Ne bulšitas!
2. (PDF) Art School: Interviews | marquard smith - nestresuok.lt
3. Pradinių klasių vaikų kūrybinės vaizduotės ugdymas. Pradinių klasių vaikų vaizduotės lavinimas
4. Iu lieknas
5. ГЛАВА 105 Огненный шар, рвущийся наверх сквозь миллионы силиконовых чипов, производил ни на что не похожий звук.
6. Хейл пожал плечами: - Зато он не имеет ничего против твоего присутствия.
7.  Чатрукьян мертв.

Niekas, netgi Pat, nebuvo matę manęs tokio. Buvau pasakojęs jai, kad vaikystėje vakarienę užsidirbdavau dainuodamas, ir nė kiek neperdėjau. Mano mama pareiškė, kad dėl to, jog tėvas pakliuvo į kalėjimą, kalti jo broliai, todėl jie turės pasikeisdami rūpintis manimi.

Taigi visą savo vaikystę, kas trys mėnesiai, keliavau iš vieno dėdės pas kitą. Ji stumtelėdavo mane durų link, įsprausdavo į rankas lagaminą su mano užgyventu turtu ir spus­ telėdavo Patį. Tai vienintelis švelnumo ženklas, kokį ji kada nors man parodė.

Laukinės Orchidėjos by Jude Deveraux | PDF

Po trijų mėnesių ji pasirodydavo, kad nuvežtų mane į kitus namus. Net jei dėdės gyveno vienas šalia kito, ji vis tiek primygtinai spirdavosi mane pervežti. Bėgant metams supratau, kad negaliu varžytis su pusbroliais jėga ar jų įgimtais gabumais naudotis tomis didelėmis mašinomis, nuda­ žytomis geltonai ar žaliai, tačiau turiu talentą, kuriuo jie negalėjo pa­ sigirti, — pasakotojo.

Dievas žino, iš kur aš jį gavau, nors viena tetulė minėjo, kad mano senelis buvęs geriausias melagis, kokį ji kada nors buvo sutikusi, taigi galbūt tai paveldėjau iš jo. Tiesą sakant, aš taip skyriausi nuo visų jų, kad vienas iš mano dėdžių pasakė neįžvelgiąs manyje jokių panašumų į Njukombus ir galįs prisiekti, kad aš nesąs jų giminaitis. Aš išmokau linksminti kitus iš reikalo.

Todėl išmokau pasakoti istorijas, kurios priversdavo žmones juoktis, gąsdindavo ar tiesiog žavėdavo. Tą vakarą, paverkęs Pat tėvui ant kelių, aš leidau sau pratrūkti taip, kaip jau seniai buvo nuo tų laikų, kai palikau dėdės namus ir įžengiau į savarankišką gyvenimą. Kitą dieną, kai įsėdome į mašiną, ketindami važiuoti namo, Pat tarė: — O kas tau atsitiko vakar?