Žarnyno nelaikymas ir svorio kritimas, Mityba po storosios (tiesiosios) žarnos operacijos

Storosios žarnos vėžinių susirgimų Lietuvoje pastaruoju metu daugėja procentais per metus, o tai reiškia, jog kasmet nustatoma per 50 atvejų daugiau. Originalus atsineškite į konsultaciją. Žarnyno vėžiu sergantį ligonį paprastai gydo nemaža specialistų komanda: chirurgas, kurio specializacija — žarnyno navikai; chemoterapeutas gydymo vaistais specialistas ; rentgenologas tyrimų rentgeno spinduliais ir vaizdinių tyrimų, kitaip — skenavimo — specialistas ; patologas specialistas, kuris tiria audinių mėginius ir nustato ligą ; slaugytojas ir kiti. Stebėsena ypač svarbi pirmuosius 5 metus po gydymo, nes šiuo laiku vėžio pasikartojimo rizika didžiausia. Chirurginis gydymas — tai vienas iš pagrindinių tiesiosios žarnos vėžio gydymo būdų.

Jaučiatės nuolat pavargę? Priežastis gali būti rimta liga

Be to, gydytojui būtina žinoti visas paciento ir jo giminės ligų istorijas. Storosios žarnos vėžio diagnostika Pradinė apžiūra. Jeigu gydytojui kyla įtarimų dėl storosios žarnos vėžio, jis pirmiausia apklausia ir apžiūri ligonį. Apžiūra prasideda nuo storosios žarnos.

Gydytojas pirštine apmautą pirštą per išangę įkiša į tiesiąją žarną ir čiuopia, ar apatinėje jos dalyje nėra augliukų. Tačiau šiuo būdu aptikti anomalijų dažnai nepavyksta, ypač jei vėžys pradinių stadijų, todėl pacientas siunčiamas pas specialistą. Vėžiui diagnozuoti prireikia vieno ar kelių tyrimų.

Atliekant šį tyrimą ilgas, plonas, lankstus teleskopas kolonoskopas per išangę įstumiamas į tiesiąją ir gaubtinę ir žarną. Prietaisu galima detaliai apžiūrėti visą tiesiąją ir gaubtinę žarną.

Vėžlys svorio netekimas, warning.outdated.title

Lanksčioji sigmoidoskopija. Procedūra panaši į kolonoskopiją, Skiriasi tik tuo, kad lankstus teleskopas trumpesnis, jis įstumiamas tik į tiesiąją ir riestinę žarną.

• Į šiuos ir kitus klausimus apie tuštinimąsi atsako prof.
• Dr garnių svorio metimo apžvalgos

Kompiuterinė tomografinė kolonografija. Tai storosios žarnos ertmės tyrimas rentgeno spinduliais, kai tomografu nuskenuojama daug gaubtinės ir tiesiosios žarnos vaizdų, kuriuos kompiuterio programinė įranga sujungia į vientisą vaizdą, ir jame matyti, ar ant tiesiosios ir gaubtinės žarnos sienelių yra polipų ar kitokių neįprastų darinių.

Rentgeno tyrimas. Tai vienas iš būdų naudojant nedidelį kiekį rentgeno spindulių nufotografuoti vidaus organus.

Šis žarnyno nelaikymas ir svorio kritimas gali padėti aptikti naviką. Rentgeno aparatu daromos gaubtinės ir tiesiosios žarnos nuotraukos.

Bario klizma.

Paprastose rentgeno nuotraukose tiesioji ir gaubtinė žarna labai neryškios. Apatinio virškinamojo trakto vaizdas išryškėja atlikus bario klizmą kontrastinio bario tirpalo įpurškiama į tiesiąją žarną, tirpalas sudrėkina žarnyno nelaikymas ir svorio kritimas ir gaubtinės žarnos sieneles, ir žarnų kontūrai rentgeno nuotraukose išryškėja.

Pozitronų emisijos tomografija. Tai dar vienas būdas nuskenuoti vidaus organus ir audinius.

Straipsniai

Pacientui suleidžiamas nedidelis kiekis radioaktyvaus preparato, kurio sudėtis panaši į gliukozės. Šį preparatą pasisavina daugiausiai energijos naudojančios ląstelės. Gliukozės apykaita vėžio ląstelėse aktyvesnė, todėl jose kaupiasi daugiau radioaktyvios medžiagos. Skeneris, fotografuodamas vidaus organus, aptinka radioaktyvias sankaupas.

• Chirurgas Audrius Dulskas Tiesiosios žarnos rezekcijos metu pašalinama didžioji dalis tiesiosios žarnos — storoji žarna nebetenka rezervuarinės funkcijos.
• 3 kg per savaitę svorio metimas

Kraujo tyrimai. Kraujo mėginys gali būti tiriamas siekiant nustatyti, ar kraujyje nepadaugėjo tam tikrų baltymų, nes pakilęs baltymų lygis — agresyvaus arba išplitusio į kitus organus vėžio požymis. Ištyrus, kiek kraujyje yra raudonųjų kraujo kūnelių, galima pasakyti, ar vėžys sukelia kraujavimą.

Slapto kraujavimo išmatose tyrimas. Šiuo tyrimu nustatoma, ar išmatose yra plika akimi nematomo kraujo. Kraujavimą gali sukelti žarnyne išsivystęs vėžys.

Žarnyno polipai

Šis tyrimas reikalinga diagnozei patvirtinti. Biopsija — tai audinio gabalėlio paėmimas iš kurio nors organo ir mėginio mikroskopinis tyrimas ieškant pakitusių ląstelių. Kolonoskopinio ar sigmoidoskopinio tyrimo metu gydytojas arba seselė gali paimti biopsiją iš bet kurio pakitusio audinio.

Tai padaroma į šoninį kolonoskopo ar sigmoidoskopo kanalą įvedus ploną instrumentą, užsibaigiantį mažomis žnypliukėmis, kuriomis paimamas audinio gabalėlis. Biopsijos rezultatų kartais tenka laukti beveik dvi savaites. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Vakarų Europoje, o nuo m.