Svorio masė

Mišios niekada negali būti lygios nuliui. Nereikia pamiršti, jog daugelis mūsų dirba sėdimą darbą, todėl išvengti antsvorio ir nutukimo problemos ateityje bus sunku. Dėl šios priežasties naudinga žinoti kada reikia vartoti anksčiau minėtas sąvokas. Daugelis iš mūsų iš tikrųjų retai skiria dėmesį teisingiems valgymo įpročiams, sveikai mitybai, o fizinei veiklai laiko apskritai retai kuris atranda. Bėdos gali kilti ir dėl endokrinologinės patologijos, pvz.

Masė, svoris ir gravitacija Masė, svoris ir gravitacija Dydžiai, apibūdinantys kūnų bei medžiagų savybes, vadinami fizikiniais dydžiais. Fizikinių dydžių yra įvairių: greitis, laikas, masė, tankis, ilgis, temperatūra ir kt.

Tačiau šiandien aptarsime tik kelis iš jų. Dėl šios priežasties naudinga žinoti kada reikia svorio masė anksčiau minėtas sąvokas.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų dydžių yra tas, jog svoris, tai jėga, skaičiuojama niutonais No masė skaičiuojama kilogramais kg arba gramais g. Masė yra dydis, nusakantis medžiagos kiekį ir žymimas raide m.

Kodėl pradėjus treniruotis svoris nekrenta

Kaip ir masė, svoris yra fizikinis dydis, tačiau jis nusako jėgą, kuria objektas veikia paviršių. Kad būtų lengviau suprasti, štai pavyzdys: jeigu jūs važiuojate liftu aukštyn — labiau spaudžiate grindis, todėl jūsų svoris yra didesnis, jeigu leidžiatės žemyn — mažesnis, nors tuo metu masė išlieka tokia pati.

Dar vienas skirtumas — svorį matuojame svarstyklėmiso masę apskaičiuojame iš svorio. Svarbu paminėti, kad mūsų svarstyklės sugraduotos taip, jog rodytų ir masę, kuri atitinka objekto svorį, bet, pavyzdžiui, Mėnulyje, mūsų svarstyklės rodytų klaidingai, nes ten gravitacija silpnesnė ir ta pati masė būtų mažesnio svorio. Taigi, kalbant apie masę ir svorį negalima apeiti ir dar vieno, iš lotynų kalbos kilusio, žodžio — gravitacijos, lemiančios svorio skirtumus skirtingose planetose ir net žemės vietose.

Objekto svoris pakisti gali jam atsidūrus ten, kur gravitacija yra stipresnė arba silpnesnė, pavyzdžiui, svorio masė anksčiau minėtame Mėnulyje, nes jo masė yra mažesnė nei Žemės, todėl ir trauka — mažesnė. Ne visai aišku?

Pavyzdžiui, astronautas, kurio masė Žemėje yra kg, svers apie — N. Kadangi Mėnulio gravitacija sudaro tik šeštadalį Žemės gravitacijos, Mėnulyje tokio žmogaus svoris būtų viso labo N, o masė svorio masė tokia pati. Taigi, svarbu nepamiršti, kad masė nusako medžiagos kiekį ir nepaisant gravitacijos visur išlieka tokia pati.

Svoris nusako jėgą, kuria objektas veikia paviršių.

Jo kaita skirtingose planetose priklauso kaip tik nuo gravitacijos.