Greitas svorio netekimas hiram ga, J.R.R.tolkinas - Ziedu Valdovas III Dalis Karaliaus Sugrizimas (LT)

Ginkgo kartais pridedamas prie veido kremų dėl jo flavonoidų ir antioksidacinių savybių. Daugiausia jis kalbės su tavimi ir pakylos su daugybe laiptelių, po marmuriniu karūnos formos daug klausinės, nes tu gali papasakoti apie jo sūnų Boro-mirą. Jis mane atpažino. Šita ataka atitrauks dalį lauktų jėgų iš - Pažįstu, - tyliai pasakė Pipinas, - bet dabar apie juos nekalbėsiu, Lebenino ir Belfalaso, kur gyvena daug tvirtų vyrų. Negi pasinaudoti Izilduro ainis, jeigu tik jis išdrįs. Karalius Teodenas!

Kaip ji judėtų, jei tvirtinimo taškas būtų Saliamo­ no šventyklos kupolo centre? Gal tamplieriai bandė ir ten.

Gal tai nekeičia nei skaičiavimų, nei rezultato. Gal Saint-Martin- des-Champs vienuolyno bažnyčia ir buvo tikroji Šventykla. Šiaip ar taip, tobulas bandymas Įmanomas tik Ašigalyje, vie­ nintelėje vietoje, kur tvirtinimo taškas būtų Žemės sukimosi ašies tąsoje ir kur Švytuoklė apsuktų savo ratą per dvidešimt keturias valandas.

Tačiau nei šis nukrypimas nuo Dėsnio, kurį Dėsnis, be kita ko, numatė, nei pažeistas aukso saikas nemenkino šio stebuk­ lo.

Document Information

Žinojau, kad Žemė sukasi, o aš - su ja, o Saint-Martin-des- Champs bažnyčia ir visas Paryžius - su manimi, ir greitas svorio netekimas hiram ga mes su­ komės po Švytuokle, kuri iš tikrųjų niekada nekeitė savo judė­ jimo plokštumos krypties, nes ten, aukštai, virš jos tvirtinimo vietos, idealioje begalinėje lyno tąsoje į pačias tolimiausias ga­ laktikas, buvo amžiams sustingęs Taškas. Žemė sukosi, bet toji vieta, kur pritvirtintas lynas, buvo vie­ nintelis stovintis Visatos taškas.

Todėl ne tiek į žemę krypo mano žvilgsnis, kiek ten, aukš­ tyn, kur slypėjo visiškos rimties paslaptys. Švytuoklė man liu­ dijo, kad visuotiniame judėjime - Žemės rutulio, Saulės siste­ mos, ūkų, juodųjų skylių ir visų didžiosios kosminės emanaci­ jos vaikų, nuo pirmųjų eonų iki klampiosios materijos, - tik jis vienas stovėjo nelyginant ramstis, varžtas, idealusis guolis, lei­ džiantis Visatai suktis aplink save. Dabar ir aš galėjau džiaug­ tis šiuo aukščiausiu potyriu, aš, kuris, nors judėjau su kiekvie­ nu ir visais kartu, tačiau galėjau žvelgti į Tą, Kuris Rimtyje, į Uolą, Garantą, į Skaistųjį Rūką, kuris nėra kūnas, neturi at­ vaizdo, formos, svorio, kiekybės nei kokybės, nemato, negir­ di, nejaučia, nėra vienoje vietoje, laike nei erdvėje, nėra dva­ sia, protas, vaizduotė, nuomonė, skaičius, tvarka, matas, sub­ stancija nei amžinybė, nėra nei šviesa, nei tamsa, nėra klaida ir nėra tiesa.

Nugirdau trumpą, vangų pokalbį tarp akiniuoto vaikino ir mer­ ginos, kuri, deja, buvo be akinių. Pagaliau, metais, apsistota čia, sutrumpintas lynas ir palengvintas rutulys.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Ji ka­ bo iš tos skylės kryžmės viduryje. Kadangi tvirtinimo taškas ne­ juda Taigi negali ir suktis. Jei taškas neturi apimties, jis negali judėti nė pats aplink save. Jis neturi net savęs Taip yra, patinka tau ar nepatinka. Virš jos galvos buvo vienintelis nejudantis Visatos taškas, vienintelis prieglobstis nuo pantu rhei kaip greitai numesti svorį po gimdymo, o ji manė, kad tai - ne jos, o Jo reikalas.

Porelė nuėjo, jis - apsi­ skaitęs, nešinas kažkokiu vadovu, atėmusiu galimybę gėrėtis, ji - apatiška, neprieinama galybės dvelksmui, abu - neįsiminę sukrečiančios šio susitikimo - pirmo ir paskutinio - su Vienu, En-sof, Neapsakomu, patirties. Kaip nepulti ant kelių prieš tikrumo altorių?

Aš žiūrėjau pagarbiai ir baimingai. Tą akimirką neabejojau, kad Jakopas Belbas neklydo. Klausydamas jo kalbų apie Švy­ tuoklę, įsiaudrinimą priskirdavau tiems estetiniams svaičioji­ mams, tam beformiam vėžiui, kuris jo sieloje įgavo formą ir žingsnis po žingsnio, nepastebimai pavertė žaidimą tikrove. Bet jei jis neklydo dėl Švytuoklės, greitas svorio netekimas hiram ga ir visa kita - Planas, Vi­ suotinis sąmokslas - yra tiesa, o aš neapsirikau atvykęs čia va­ saros saulėgrįžos išvakarėse.

Jakopas Belbas nebuvo beprotis, tiesiog žaisdamas, Žaidimu jis atskleidė tiesą. Tačiau Dieviškosios galios potyris negali ilgai tęstis, nesu­ maišydamas proto.

Todėl pabandžiau nukreipti žvilgsnį, akimis sekdamas linkį, kuris nuo pusračiu sustatytų kolonų kapitelių kilo spynos link išilgai skliauto nerviūrų, atkartodamas paslaptį smailiosios ar­ kos, paremtos nebuvimu ir aukščiausia statine apgaule, vertu­ sios įtikėti, kad kolonos skliauto griaučius stumia aukštyn, šie, atstumti rakto, įsmeigia kolonas į žemę, o skliautas yra kartu viskas ir niekas, tuo pat metu pasekmė ir priežastis. Netrukau suprasti, jog žavėtis tik skliautu ir nepaisyti nuo skliauto paki­ busios Švytuoklės tolygu susilaikyti gurkštelėti iš šaltinio, kad vėliau pasigertum iš versmės.

Saint-Martin-des-Champs bažnyčios choras egzistavo vien to­ dėl, kad Dėsnis leido egzistuoti Švytuoklei, o šioji egzistavo todėl, kad egzistavo choras. Nepabėgsi nuo vienos begalybės, nepribėgdamas kitos, pagalvojau; nepabėgsi nuo tapataus, ti­ kėdamasis rasti skirtinga.

Žingsnis po žingsnio traukiausi atbulas, negalėdamas atitraukti akių nuo skliauto rakto - per trumpą ten praleistą laiką gerai įsidėmėjau kelią, o didžiuliai metaliniai skliautai abiejose pusė­ se buvo pakankamai įspūdingi, kad, sekdamas akies krašteliu, galėčiau pagal juos orientuotis. Išilgai navos atatupstas slinkau durų link, virš mano galvos vėl pakibo tie grėsmingi priešistori- niai paukščiai su nusišėrusiais metaliniais karkasais, tie klastin­ gi žiogai, mįslingos jėgos valia nukarę nuo šios navos skliautų.

Juos suvokiau kaip mokslines metaforas, nepalyginti reikšmin­ gesnes ir prasmingesnes, nei to norėta siekiant didaktinių tiks­ lų. Juros periodo vabzdžių ir roplių skrydis - ilgų migracijų ale­ gorija, kurią Švytuoklė glaustai pasakoja Žemei, archontai, iškreiptos emanacijos: prieš mane ilgais archeopteriksų snapais leidosi Brego, Blerio, Enö aeroplanai ir Diufo sraigtasparnis.

Taip įeinama į Paryžiaus menų ir amatų muziejų, per aštuo­ nioliktojo amžiaus kiemą patenkant į senąją vienuolyno baž­ nyčią, įsiterpusią į vėlesnių laikų ansamblį taip, kaip kažkada ji pati buvo įterpta į senąjį vienuolyną. Jos viduje tiesiog ap­ stulbina sąmokslas, sulyginantis aukščiausiąjį dangiškųjų skliautų ir chtoniškąjį naftos rijikų pasaulius. Žemai driekėsi automobilių, dviračių ir garo mašinų istori­ ja, aukštai grėsmingai sklandė pirmieji lėktuvai. Vieni daiktai buvo sveiki, nesuirę, nors apsilupinėję ir laiko pakąsti.

Visi jie toje dviprasmėje perpus elektros ir dienos šviesoje atrodė tar­ si su patina, lyg padengti senoviniu smuiko laku. Kitų tebuvo skeletai, važiuoklės, rankenų strampai, nebyliai grasinantys ne­ apsakomomis kančiomis: netrunki išvysti save, prirakintą kan­ kinimų lovoje, kurios dalys gali judėti ir taršyti tavo kūną, kol prisipažinsi.

Už šių senų, kadaise judrių, o dabar sustingusių daiktų su­ rūdijusiomis sielomis, grynų technologinio pasididžiavimo žen­ klų, išrikiuotų lankytojų pagarbai, prie kurių kairėje budėjo Laisvės statula - greitas svorio netekimas hiram ga modelis tos, kurią Bertoldis su­ kūrė naujajam pasauliui, o dešinėje - Paskalio statula, vėrėsi choras, kur Švytuoklės siūbavimą vainikavo karščiuojančio en­ tomologo sapnas: žnyplės, žandikauliai, čiuptuvėliai, ryklės, sparnai, letenos - kapinynas mechaninių lavonų, kurie visi ga­ lėjo pradėti veikti vienu metu: magnetai, vienfaziai transfor- matoriai, turbinos, konverterių blokai, garo mašinos, dinamos.

Tolumoje, už Švytuoklės, pasaže, matėsi asirų, chaldėjų, kar­ taginiečių stabai - didžiuliai Baalai su kažkada liepsnojusiais pilvais, Niurnbergo mergelės apnuogintomis dygiomis nuo vi­ nių širdimis - likučiai to, kas kadaise buvo aeroplanų varik­ liai, - nuostabus Švytuoklę garbinti sustingusių šventųjų figū­ rų vainikas, tarytum Proto ir Šviesos vaikai būtų pasmerkti amžinai saugoti tą Tradicijos ir Išminties simboli.

Te nuobodžiaujantys turistai, sumokėję į kasą devynis fran­ kus, o sekmadieniais atėję nemokamai tiki, kad senieji devy­ nioliktojo amžiaus ponai nuo tabako pageltusiomis barzdo­ mis, purvinomis suglamžytomis apykaklėmis, juodomis pete­ liškėmis, uostomuoju tabaku dvokiančiomis kelnėmis, rūgš­ čių nuėstais pirštais ir akademinio pavydo išėstais protais, tos juokingos šmėklos, vieni kitus vadindavę cher maître, išrikiavo tuos daiktus po šiais skliautais vedami dorybingo noro juos parodyti, siekdami patenkinti liberaliųjų ir radikaliųjų mokes­ čių mokėtojų lūkesčius, trokšdami pagerbti atsitiktinumo ir pažangos stebuklus.

Greitas svorio netekimas hiram ga, Saint-Martin-des-Champs sumanyta pirma kaip vienuolynas, o vėliau kaip revoliucijos muziejus, slapčiausių mokslų antologija, o tie lėktuvai, savaeigės maši­ nos, tie elektromagnetiniai skeletai buvo čia, kad užmegztų pokalbį, kurio formulės dar nepajėgiau apibrėžti.

Ar gali būti, kad tik aš - aš, Jakopas Belbas ir Diotalevis - intuityviai atskleidėme tiesą? Gal šį vakarą į tą klausimą man bus atsakyta - tereikia likti muziejuje po jo uždarymo ir su­ laukti vidurnakčio. Nežinojau, pro kur Jie įeis, tik įtariau, kad viena iš Paryžiaus kanalų tinklo atšakų jungia kažkurią muziejaus vietą su kuria nors greitas svorio netekimas hiram ga vieta, gal greta Porte-St-Denis, tačiau buvau tik­ ras, jog išėjęs tuo keliu čia nebesugrįšiu.

Todėl privalėjau pasi­ slėpti ir likti viduje. Pabandžiau išsivaduoti iš vietos kerų ir pažvelgti į navą šal­ tai, be jausmų. Nebeieškojau apreiškimo, troškau žinių. Bu­ vau įsitikinęs, kad kitose salėse vargu ar rasiu priedangą nuo prižiūrėtojų akių jų darbas - uždarant muziejų patikrinti vi­ sas sales, kad jose neprisiglaustų koks vagisbet ar tam ge­ riausia vieta nebuvo ši nava, pilna visokiausių mašinų? Gy­ vam prapulti bedvasėje mašinoje Žaidimų jau žaidėme gal net per daug, kodėl nepabandžius ir šito?

Drąsiau, tariau sau, pamiršk Išmintį - ieškok pagalbos Moksle. Turime įvairių ir įdomių Laikrodžių, taip pat tokių, kurie sukelia Alter­ natyvius Judesius Mano sūnau, štai tokie yra Saliamono Namų turtai. Rawley, Londonas,p. Privalėjau žaisti nepra­ rasdamas ironijos, kaip iki šiol, nesileisti įtraukiamas. Buvau muziejuje, reikėjo elgtis ypač bukliai ir apdairiai. Vėl perėjau salę: Laisvės statula kilo aukštyn éclairant le monde ant beveik dvimetrinio cokolio, sumanyto kaip laivo nosis su smailiu rostrų.

O smuklės? Aš dairiausi, bet jodamas aukštyn tauta atėjo iš kalnų slėnių, o dar anksčiau - iš Itilieno. Beregondas rimtai pasižiūrėjo į hobitą. Pipinas išsiaiškino, kad Žvaigždikį įkurdino ir prižiūrėjo gerai. Šeš- Valgydami greitas svorio netekimas hiram ga gerdami kalbėjosi tai apie Gondorą, jo gyvenimo tajame rate, už Citadelės sienų, stovėjo didelės arklidės, kuriose buvo būdą bei papročius, tai apie Grafystę ir keistas Pipino matytas šalis.

Šalia gyveno Valdovo žygūnai - visada Kuo toliau, tuo labiau Beregondas stebėjosi, pagarbiai žvelgdamas į pasiruošę pasiuntiniai, laukiantys skubaus Denetoro ar jo vyriausiųjų hobitą, kuris mataravo kojomis sėdėdamas ant suolo arba vadų įsakymo. Visi žirgai ir raiteliai buvo išskubėję kas kur.

Bet gerai. Tikiuosi, po ilgų darbų gerai pailsėsi. Netgi leido Be- žilabarzdis galėtų pasigirti kuo panašiu. Maniau, jog tai mūsų Val- regondui švelniai paglostyti galvą ir plačias strėnas. Dabar - Atrodo, lyg ruoštųsi lenktynėms, o ne ilsėtųsi po ilgos kelionės, matau, kad klydau, ir prašau man atleisti už tokį kvailumą. O kur jo pakinktai? Pagal mūsų Jie turėtų būti gražūs ir brangūs. Bet užteks apie tai. Jeigu Žvaigždikis sutiks tave nešti, jis ir neš, jei ne - Geriau eikš ir paaiškink, ką aš matau.

Lik sveikas, Žvaigždi-ki! Mūšis artėja. Saulė kilo aukštyn, tad miglos slėnyje sklaidėsi. Paskutiniai jų sku- Žvaigždikis pakėlė galvą ir taip sužvengė, kad sudrebėjo visos tuliai sklendė vėjyje kaip tik virš galvų, balto debesies plunksnos, arklidės, o jiems prireikė užsidengti ausis.

Pažiūrėję, ar ėdžios pilnos, genamos šalto rytinio vėjo, plaikstančio baltas Citadelės vėliavas. Žemai apačioje ir toli, kiek tik užmato akis, pilkai mirgėjo Didžioji - Dabar prie mūsų ėdžių, - pasakė Beregondas, vesdamas Pipi-ną Upė, atplaukianti iš šiaurės vakarų, išdidžiai pasisukanti į pietus ir atgal į Citadelę, prie durų šiaurinėje didžiojo bokšto pusėje.

Ilgais vėl į vakarus ir dingstanti mirguliuojančiame rūke, už kurio kažkur vėsiais laiptais jie nulipo į platų žibintais nušviestą koridorių. Šoninėse sienose buvo nišos, viena iš 5 būdai deginti riebalus atidaryta.

• Lengvai gaminami riebalus deginantys valgiai
• Svorio netekimas su soylent
• Kai paaiškėjo, jog Žiedo Nešėjas apsisprendė tęsti beviltišką kelionę į Priešo kraštą, Boromiras pabandė jėga atimti Tai yra trečioji Žiedų Valdovo dalis.
• Ekologiškai maža dozė
• Sofa iki 5k padėjo man sulieknėti
• Kaip prarasti liemenėlės nugaros riebalus
• Ar tu numesi svorį po kakojimo

Pipinas regėjo prieš save išsidriekusį visą Pelenorą, nubarstytą - Čia mano sargybos būrio sandėlis ir valgomasis, - paaiškino mūriukais, tvartais, daržinėmis ir klojimais, bet niekur nesimatė Beregondas. Žalius laukus kirto daugybė kelių ir takų, bet atsivedžiau naujoką, kurį į tarnybą priėmė pats Valdovas.

Retkarčiais atšuoliuodavo raitelis, šokdavo Duok mums, ko turi! Didžiausias judėjimas vyko pa- Jie gavo duonos, sviesto, sūrio ir obuolių - paskutiniųjų iš žiemos grindiniu keliu, kuris suko į pietus, kiek arčiau nei Upė kirto kalvas podėlių, susiraukšlėjusių, bet sveikų ir saldžių, taip pat odinę ir nyko iš akių.

Jis buvo platus, gerai grįstas, palei rytinį jo kraštą gertuvę šviežio elio, medines lėkštes bei taures. Viską susikrovę į tęsėsi patogus žolės takas raiteliams, o už jo stūksojo siena.

Nukreipimus čia:

Beregondas nusivedė Pipiną į Raiteliai šuoliavo į abi puses, tačiau kelią užkimšę dideli dengti rytinį didelio išsišovusio kuoro galą, kur sienoje buvo ambrazūra, o vežimai judėjo tik į pietus. Pipinas greitai pastebėjo, jog viskas šalia jos - akmenyje iškirstas suolas. Iš ten jie galėjo stebėti rytą vyksta organizuotai - vežimai važiavo trimis eilėmis: grei- vos ne visame pasaulyje. Dabar jis auga, tamsėja, o su juo auga ir mūsų baimė žmonių traukiamų vežimaičių. Mažiau nei prieš metus Puolę Raiteliai atsikovojo - Tai kelias į Tamleideno slėnius, Losarnachą, kalnų kaimus ir brastas ir užmušė daug geriausių vyrų.

Boromiras vis dėlto išginė galiausiai į Lebeniną, - pasakė Beregondas. Kol kas. Ten laukiama naujo puolimo. Galbūt pagrindinio Įsakyta, jog iki vidurdienio jie turi atsitraukti nuo Vartų ir ištuštinti puolimo artėjančiame kare.

Liūdna būtinybė, -jis atsiduso. Praėjusią naktį mačiau Gal tik keletas iš išskirtųjų vėl susitiks. Mieste visada trūko vaikų, o švyturius ir pasiuntinius, Gendalfas sakė, jog tai prasidėjusio karo dabar jų nebeliko išvis - išskyrus keletą galinčių praversti jaunuolių. Jis nepaprastai skubėjo. Bet dabar, rodosi, viskas vėl Mano sūnus vienas iš jų. Pipinas neramiai dairėsi j rytus, tarsi kiek- vieną akimirką tikėdamasis išvysti per kalvas plūstančius tūkstančius - Todėl, kad viskas jau paruošta, - tarė Beregondas.

Jie turi daug miestas, kai šis tebuvo tik tvirtovė. Tu matai abiejuose Anduino būdų sužinoti naujienas. Lordas Denetoras nėra paprastas žmogus - krantuose dunksančius Osgiliato griuvėsius.

Mūsų priešai kadaise jis regi toli. Kalbama, kad jis naktimis užsidaro aukštajame Bokšto paėmė ir sudegino miestą. Denetoro jaunystės laikais mes jį atsiko- kambaryje ir mintimis persikelia į ateitį. Žmonės šneka, jog jis netgi vojome - ne tam, kad gyventume, bet kad įrengtume stebėjimo naršė po Priešo mintis ir susikovė su juo.

Štai todėl Valdovas atrodo ne laiku susenęs. Kad ir kaip ten būtų, mano vadas Faramiras postą ir atstatytume tiltą kariuomenei. Bet tada iš Minas Morgulo dabar yra kitame Upės krante su pavojinga greitas svorio netekimas hiram ga ir jis galėjo išjojo Puolę Raiteliai. Tačiau jeigu tau įdomi mano nuomonė, tai švyturius -Juodieji Raiteliai? Prie Anduino žiočių dusios baimės šešėliai.

Jie - Taip, jie buvo juodi, - tarė Beregondas. Šita ataka atitrauks dalį lauktų jėgų iš - Pažįstu, - tyliai pasakė Pipinas, - bet dabar apie juos nekalbėsiu, Lebenino ir Belfalaso, kur gyvena daug tvirtų vyrų.

Vis dažniau per arti Tuo džiugesnės yra tavo atneštos pasirodė, jog viską gaubia milžiniškas grėsmingas šešėlis. Galbūt žinios apie pergalę. Vis dėlto Tai jau nebe kurios slėpėsi dar gilesnė prieblanda. Tačiau įsižiūrėjus atrodė, jog apsikandžiojimas brastose, puldinėjimai iš Itilie-no ar Anorieno, prieblanda kaupiasi ir didėja, lėtai, labai lėtai kildama ir goždama pasalos bei plėšimai.

Tai ilgai planuotas didelis karas ir, ką besakytų saulėtas vietas. Pranešama, jog - Per arti Mordoro? Mes retai minime jos vardą, bet gyvename nuolatos matydami Gūdžiojoje Girioje bei užjos, ir pietuose Hara-de. Dabar visų šešėlį. Kartais jis atrodo blyškesnis ir tolesnis, kartais artesnis ir karalysčių laukia išbandymas - atsilaikyti ar pražūti o laukti mūšio, kurio negali išvengti - baisiausia už viską.

Kokia ilga Šešėlyje. Žinote, pone Kaip numesti svorio smagiai, mes jaučiamės pagerbti - di- diena! Man labiau patiktų, jei nereikėtų stovėti ir stebėti, nieko džioji ir pagrindinė Tamsos Valdovo neapykantos dalis visada tenka nedaryti, laukti pirmo smūgio.

Manau, Rohanas taip ir nebūtų mums, nes ta neapykanta ateina iš praeities greitas svorio netekimas hiram ga ir Jūros smogęs, jei ne Gendalfas. Čia kūjis trenks smarkiausiai. Štai todėl Mitrandiras taip - A, tu'palietei daugelio skaudamą vietą! Jei mes krisim, kas gi išsilaikys? O ar daug vilties, kad - Viskas gali pasikeisti sugrįžus Faramirui. Jis narsus, narsesnis, nei mes išsilaikysim, pone Peregrinai? Šiais laikais žmonės nebetiki, kad kapitonas gali būti Pipinas neatsakė.

Jis pažvelgė į galingas sienas, į bokštus, šaunias išmintingas ir išsilavinęs, perskaitęs svorio metimas anavar istorijos bei dainų vėliavas, j saulę aukštame danguje, o tada į besirenkančią tamsą ry- pergamentus, drąsus ir sumanus mūšio lauke.

Tačiau toks yra tuose ir pagalvojo apie ilgus Šešėlio pirštus: apie orkus miškuose ir Faramiras. Ne nutrūktgalvis ar pašėlęs kaip Boromiras, bet ne kalnuose, apie Izengardo išdavystę, apie piktosios akies paukščius - mažiau ryžtingas. Kita vertus, ką jis gali padaryti? Mes negalime šnipus, apie Juoduosius Raitelius Grafystės takeliuose ir apie spar- šturmuoti kalnų Mūsų rankos sutrumpėjo, reikia nuotą siaubą Nazgulą.

Jis sudrebėjo - vilties buvo maža. Kaip tik tą laukti, kol Priešas ateis pats. Bet tada tegu pasisaugo! Iš smogė kumščiu į kardo rankeną.

Hobitas išbalo ir susigūžė prie sienos. Mano rankelė lengvesnė už plunksną, - pagalvojo hobi- - Kas tai? Galbūt, -Taip, - sušnibždėjo Pipinas. Staiga suskambėjo vi- Tiritas kris. Ateina naktis. Atrodo, kažkas pavogė visą mano durdienio varpai, Citadelė sujudo - visi, išskyrus sargybinius, skubėjo kraujo šilumą. Staiga Pipinas pakėlė prie mano stalo. Nežinau, kuriam būriui būsi priskirtas, o gal Val- galvą, išvydo, kad saulė tebešviečia, vėliavos tebeplazda vėjyje.

Jis dovas pasilaikys tave asmeninei tarnybai. Bet būsi maloniai priimtas. Be to, tai puiki proga susipažinti su kuo daugiau žmonių. Mes išsilaikysim, bent jau nišas. Rohane palikau geriausią draugą, nuo tada neturiu su kuo ant vienos kojos. Ar iš tiesų galėčiau prisidėti prie tavo būrio? Jeigu taip, gal galėtum mane priimti arba užtarti damas vaikštinėti šen bei ten. Gondoras dar nekris. Net jei pamišęs Priešas paimtų sienas, jis pa- - Ne, ne, - nusijuokė Beregondas, - aš ne kapitonas.

Neturiu nei liktų kalnus lavonų. Yra dar kitų tvirtovių, slaptų kelių, vedančių j aukštų pareigų, nei laipsnio, nei kilmės, esu paprastas Trečiojo kalnus. Viltis ir atmintis išliks kokiame nors slaptame žaliuojančiame Citadelės Būrio karys.

Tačiau, pone Peregrinai, būti net ir paprastu slėnyje. Gondoro Bokšto Sargybiniu Mieste laikoma didele garbe, tokius - O aš norėčiau, kad viskas baigtųsi - nesvarbu, gerai ar blogai, žmones gerbia visa šalis. Jei ten nebus Gendalfo, eisiu, kur norėsi - kaip tavo galvą, tačiau už nugaros hobitas girdėjo, kaip jie šaukė vieni kitus svečias.

Daugelis jų kalbėjo ne bendrąja kalba, bet Pipinas netruko Gendalfo kambaryje nebuvo, žinutės nuo jo taip pat, todėl Pipinas suprasti, ką reiškia Ernil i Pheriannath. Jo vardas skriejo į Miestą liko su Beregondu ir susipažino su Trečiojo Būrio kariais. Hobitą greičiau už jį. Pasirodo, Vingiuotomis gatvelėmis ir gražiomis alėjomis jis pagaliau nusi- Citadelė jau ūžė nuo gandų apie Mitrandiro bendražygį bei jo ilgą leido į žemiausią bei plačiausią Miesto terasą. Žmonės jam parodė pokalbį su Valdovu.

Buvo šnekama, jog iš Siaurės atvykęs Miškavaikių Žibintininkų gatvę - platų kelią, vedantį prie Didžiųjų Vartų. Senieji Princas pasiūlė Gondorui savo pagalbą ir penkis greitas svorio netekimas hiram ga kardų. Svečių Namai buvo didelis, vėjų nugairintas pilko akmens pastatas su Kiti kalbėjo, jog iš Rohano atjosiantys Raiteliai kiekvienas atsiveš po dviem gilyn nuo gatvės einančiais sparnais, tarp kurių buvo paliktas mažą, bet tvirtą miškavaikių karį.

Per visą namo plotį driekėsi kolonų Nors Pipinas apgailestaudamas paneigė šituos viltingus gandus, jis palaikomas prieangis, žemyn prie žolės vedė laipteliai.

Tarp neišsisuko nuo naujo titulo. Žmonių manymu, Boromiro bičiulis ir kolonų žaidė berniukai, vieninteliai Pipino matyti vaikai Minas Denetoro svečias tiesiog privalėjo būti princas.

Jie dėkojo hobi-tui Tirite. Jis sustojo pažiūrėti. Vienas iš berniukų pastebėjo jį, už atvykimą, išsižioję klausėsi jo istorijų apie tolimas šalis ir iki šūktelėjo, nušoko ant žolės ir su draugais atkurnėjo į gatvę. Jis at- valios valgydino bei girdė. Pipinui išties buvo sunku nepamiršti sistojo prieš Pipiną, nužvelgė hobitą nuo galvos iki kojų. Gendalfo patarimo ir nepaleisti liežuvio, kaip draugų rate yra - Sveikutis!

Ar tu mūsų Miesto įpratę hobitai. Jeigu iš tiesų jautiesi vienišas, galiu Kiek tau metų ir koks tavo vardas? Man dešimt, bet greitai išaugsiu pasiūlyti linksmą žmogų, kuris aprodys tau Miestą. Tai greitas svorio netekimas hiram ga sūnus. Aš aukštesnis už tave. Matai, mano tėvas yra sar- Jis mielai eis su tavimi. Manau, jis geras vaikinas. Jeigu nori, gybinis, vienas iš aukščiausių. O kas tavo tėvas? Surasi jį su kitais Mano tėvas gyvena Grafystėje, jis turi žemės aplink Vitvelą neto- Mieste likusiais berniūkščiais.

Kol Didieji Vartai neuždaryti, apa- liese Tukmiesčio. Man beveik dvidešimt devyneri - čia tave lenkiu. Tačiau išaugau tik iki keturių pėdų ir daugiau nebeaugsiu, nebent Jis išėjo, o netrukus ir visi kiti. Buvo graži, tačiau net šiuose pie- greitas svorio netekimas hiram ga plotį. Ore tvyrojo ūkas. Pipinas - Dvidešimt devyneri! Bet, -valiūkiškai pridūrė jis, -galiu sprendė leistis žemyn patyrinėti Miesto.

Keletą sutaupytų kąsnelių jis lažintis, kad tave suriesčiau arba paguldyčiau ant menčių. Žirgas maloniai juos priėmė, nors jam nieko - Galbūt, jeigu tau leisčiau, - nusijuokė Pipinas.

Tada vingiuojančiomis gatvėmis hobitas patraukė žemyn. Saviškių Visi į jį spoksojo. Žmonės buvo rimti, mandagūs, kaip įprasta esu laikomas neįprastai dideliu ir stipriu - niekada nesileidau Gondore, greitas svorio netekimas hiram ga jį pridėdami ranką prie krūtinės ir nulenkdami suriečiamas. Tad jeigu mudviem reiktų kautis ir niekas negelbėtų, tektų tave užmušti.

Kai paaugsi, suprasi, jog žmonės ne visada yra tokie, kaip atrodo. Nors mane palaikei silpnu mažyliu, įspėju - esu akys buvo nukreiptos į pietus, netrukus per minią nusirito mur- miškavaikis, tvirtas, drąsus ir klastingas! Jie ateina! Tolumoje sugaudė ragai, tarsi stiprėjantis vėjas iki jų atsklido nepažįstami! Aš ne mušeika. Tačiau kviečiančiam į kovą būtų man- sveikinimo riksmai. Tada kažkas sutrimitavo, žmonės aplink bičiulius dagu prisistatyti. Mes su juo pažįstami, jis pasiuntė mane tavęs surasti.

Ten gyvena mano seneliai. Štai - Kodėl iš karto nesakei? Staiga jo veidą jis, šaunusis Forlongas! Nors ne, paskutiniai vežimai jau išvyko. Už jo išdidžiai nas. Už tai tau papasakosiu istorijų neaukšto matuoklis riebalų nuostolių ir tamsesnio gymio nei tie, kuriuos Pipinui teko matyti apie tolimas šalis.

Bergilis iš džiaugsmo suplojo rankomis ir susijuokė. For- - Tada viskas gerai! Mes ruoSemės eiti longas! Du šimtai, gal jie juokauja? Mes tikėjomės dešimt kartų - Kas ten vyksta? Kalti juodieji laivai, Losarnachas išleido tik dalį savo pa- - Iki saulėlydžio Pietiniu Keliu turėtų atvykti aplinkinių žemių jėgų. Bet vis tiek geriau nei nieko. Eime su mumis, pamatysi pats. Garsiai ir džiugiai sveikinami būriai žygiavo pro Vartus - aplinkinių Bergilis pasirodė esąs puikus bičiulis ir geriausias kompanionas, šalių vyrai, tamsią valandą atvykę ginti Gondoro Miesto.

Tačiau jų kokio Pipinas neturėjo nuo išsiskyrimo su Meriu. Tad neilgai trukus buvo per mažai, mažiau nei tikėtasi ar prašyta. Ringio Slėnio eidami gatvėmis jie juokėsi ir linksmai šnekučiavosi, nekreipdami pėstininkai, vedami Dervorino, jų valdovo sūnaus: trys šimtai.

Iš dėmesio į žmonių žvilgsnius. Netrukus jie įsiliejo į minią, Mortondo aukštumų, didžiojo Juodųjų Šaknų Slėnio, nusileido slenkančią Didžiųjų Vartų link. Ten Pipinas labai pakilo Bergilio augalotasis Duinhiras su sūnumis Duilinu bei Derufinu ir penkiais akyse, nes hobitui pasakius savo vardą bei slaptažodį, sargybinis šimtais lankininkų.

Iš Anfalaso, tolimojo Langstrando, atėjo ilga atidavė pagarbą ir leido praeiti. Dar daugiau, leido kartu pasiimti ir įvairiausių žmonių kolona - medžiotojų, piemenų ir kaimiečių, visi bendražygį. Iš Lamedo-no - Puikumėlis! Pora šimtų ar daugiau Etiro žvejų, leidžiama išeiti pro Vartus be vyresniųjų. Dabar matysime geriau.

Hirluinas Gražusis iš Žaliųjų Kalvų nuo Pinat Už Vartų palei kelkraštį ir aplink grįstą aikštę, į kurią susibėgo Gelino su trimis šimtais gražių žaliarūbių vyrų. Ir paskutinis, pats visi į Minas Tiritą vedantys keliai, būriavosi minia žmonių. Jie sėdėjo mažoje salėje giminaitis, su paauksuotomis vėliavomis, ant kurių plazdėjo jo šiaurinėje Citadelės pusėje. Princas vedė būrį sunkiai šar- buvo įsakyta Mieste užgesinti visus žiburius.

Galiu tau perduoti ir vuotų riterių ant pilkų žirgų ir septynis šimtus aukštų, pilkaakių, kitą įsakymą - rytoj anksti ryte esi kviečiamas pas Lordą Denetorą. Bijau, kad į Trečiąjį Būrį tu nepateksi. Bet tikiuosi " greitas svorio netekimas hiram ga dar sykį Tai buvo viskas, mažiau nei trys tūkstančiai.

Daugiau nebeatvyko susitikti. Geros nakties ir ramaus miego! Šauksmai ir batų trepsėjimas nutilo už Miesto sienų. Žiūrovai Kambarėlyje buvo tamsu, tik ant stalo stovėjo mažas žibintas. Dulkės kabėjo ore, vėjas nurimo ir Gendalfo nebuvo. Pipiną apėmė dar didesnis nerimas. Jis užsilipo sunkiai leidosi vakaras.

Artėjo saulėlydis, raudona saulė pasislėpė už ant suolo, pabandė pasižiūrėti pro langą, bet tai buvo tas pats, kas Mindoluino. Ant Miesto nusileido šešėlis. Jis nulipo, uždarė langines ir atsigulė. Kurį Pipinas pakėlė galvą ir pamatė pelenų pilkumo dangų, lyg virš jų laiką Pipinas gulėjo laukdamas grįžtančio Gendalfo, o tada užmigo kabotų dulkių bei dūmų debesis, pro kurį vos skverbėsi šviesa. Tik neramiu miegu.

Ant stalo - Rūstybėje pasibaigė graži-diena Jis išgirdo, kaip burtininkas šalia stovintį berniuką. Jau trimituoja uždaryti Vartus. Džiaugiuosi tave matydamas. Susiėmę rankomis jie grįžo į Miestą, paskutinieji praėję pro užda- Buvo ilga diena. Jiems pasiekus Žibintininkų gatvę, niūriai ėmė gausti visų bokštų varpai. Languose užsidegė šviesos, iš kareivinių palei - Užtat naktis bus per trumpa, - atsakė Gendalfas.

Miegok, kol dar gali. Pa- - Lik sveikas šiam kartui, - tarė Bergilis. Ne, kai mus pa- tėvui ir padėkok jam už tai, jog atsiuntė man draugą. Prašau, su- kvies, o ne patekėjus saulei. Prasidėjo Tamsa. Aušros nebus. Beveik norėčiau, kad karo nebūtų - mudu ga- lėtume linksmai praleisti keletą dienų. Galėtume nukeliauti į Lo- sarnachą, į mano senelių namus. Pavasarį ten smagu - miškai ir laukai pilni gėlių. Galbūt kada nors vėliau.

Jie niekada neįveiks mūsų Valdovo, o mano tėvas labai narsus. Labanaktis ir iki pasima- tymo! Atsisveikinęs su berniuku, Pipinas nuskubėjo atgal į Citadelę.

Kelias atrodė netrumpas, jis numesti svorio krūtinė mažesnė ir labai išalko, greitai viską greitas svorio netekimas hiram ga dengė tamsi naktis.

Nė viena žvaigždė nedrįso įdrėksti dangaus. Hobitas pavėlavo vakarienės, bet Beregondas džiaugsmingai jį sutiko ir pasisodinęs šalia išklausinėjo apie sūnų. Pavalgęs Pipinas dar kiek pasėdėjo ir išėjo: apimtas keisto nerimo jis labai norėjo vėl pamatyti Gendalfą. Netrukus visi pasirengė išvykti: dvidešimt keturi žirgai, Gimlis už Legolaso, Meris priešais Aragorną. Jie greitai šuoliavo naktyje. Vos spėjus aplenkti pilkapius šalia Izeno Brastų, iš užnugario Antras s k y r greitas svorio netekimas hiram ga u s atšuoliavo Raitelis.

Man pasirodė, jog išgirdau juos brastose. Dabar esu tikras. Jie vejasi mus kiek įkabindami. Teodenas iš karto liepė sustoti. Raiteliai apsisuko, griebėsi iečių. Kai Meris sugrįžo pas Aragorną, Gendalfas buvojau išjojęs, o Aragornas nušoko ant žemės, nukėlė Merį ir išsitraukęs kardą atsi- Žvaigždikio kanopų dundesys išnyko tamsoje. Hobitas turėjo tik stojo šalia karaliaus balnakilpės. Eomeras su palyda pridengė už- lengvą ryšulėlį, mat savo mantos buvo netekęs Part Galene.

Meris jautėsi nereikalingas nešulys net labiau nei įprasta Dabar jis nešėsi tik keletą naudingų daiktų, surastų Izengardo ir galvojo, ką jis darytų, jeigu prasidėtų kautynės. Tarkim, mažą griuvėsiuose. Hasufelis jau buvo pabalnotas. Šalia savo žirgo karaliaus palydą apsuptų, įveiktų, o jis paspruktų į tamsą - stovėjo Legolasas su Gimliu. Tačiau ne vieni, kaip planavau anksčiau. Jis išsitraukė kardą ir sprendė pajudėti nieko nelaukdamas. Pasirodžius sparnuotam še- susiveržė diržą.

Besileidžiantį mėnulį uždengė didelis debesis, bet staiga jis - O kur tada? Tada jau visi išgirdo kanopų - Dar negaliu pasakyti, - tarė Aragornas. Tą pačią akimirką kelyje nuo brastų pasirodė greitai paties po keturių naktų šaukiamą susirinkimą Edorase.

Manau, ten judantys šešėliai. Ant iečių smaigalių šen bei ten atsispindėjo jis išgirs naujienas apie karą ir Rohano Raiteliai išskubės į mėnulis. Persekiotojų skaičiaus nuspėti negalėjai, bet jų buvo Minas Tiritą. O aš ir tie, kas su manimi Likus penkiasdešimčiai žingsnių, Eomeras garsiai sušuko: - Ir Gimlis taip pat, - pritarė nykštukas. Kas joja Rohano žeme?

Stojo tyla, mėnulio turiu skubėti į Minas Tiritą, bet savo kelio dar nematau. Ilgai šviesoje buvo matyti, kaip vienas jų nulipo žemėn ir ėmė lėtai laukta valanda artėja. Delnu į priekį kaip taikos ženklas atgręžta ranka buvo - Nepalikit manęs! Už dešimties neturėjote, bet nenoriu būti numestas nuošaly kaip koks žingsnių žmogus sustojo. Aukštas, tamsus šešėlis. Tada nuskambėjo krepšys, kurį prisimins viskam pasibaigus.

Nemanau, kad Raiteliai skardus jo balsas: su manimi terliosis. Nors karalius sakė, jog riebalus deginantys elementai turėsiu - Rohanas? Jūs sakėte Rohanas?

Tai gera žinia. Mes atvykome sėdėti šalia jo ir pasakoti istorijas apie Grafystę. Bet linksmybių nelauk. Manau, jog dar ilgai kirtę upės brastas.

Bet tai Karaliaus Teodeno šalis. Be jo leidimo Teode-nui neteks ramiai sėdėti Meduselde. Daug vilčių nuvys šį niekas po ją nekeliauja. Kas jūs greitas svorio netekimas hiram ga Ir kur skubate? Arba išauš mūsų viltis, arba visos viltys - Radote ir jį! Atidavęs vadžias Meriui jis žus. Siunčiu tau tai, kas skirta tau.

Lik sveikas, Elfų Berile! Meris su palengvėjimu atsiduso. Jis jau manė, kad tai paskutinė - Dabar žinau, ką neši. Kurį laiką dar paneškją už mane! Bet dabar nusisuko, nukreipė žvilgsnį į šiaurę po didelėmis žvaigždėmis.

Ginkgo preparatų dozavimas, metodai ir naudojimo trukmė

Tad įsikišo kardą į Aragornas nutilo ir nebesakė nė žodžio, kol pasibaigė nakties ke- makštis. Bet kodėl jie čia ir kiek jų, Naktis artėjo į pabaigą, rytuose dangus jau pilkėjo, kai jie pagaliau papasakos pats Halbaradas. Ten jie trumpai - Su manimi trisdešimt vyrų, - atsakė Halbaradas, - visa pasku- pailsėjo bei pasitarė. Gavę tavo šaukimą atvykome taip greitai, kaip tik - Saulė jau aukštai, - tarė Legolasas. Eime, galėjome.

Einam nesiunčiau. Tačiau negaiškim! Aptarsim tai vėliau. Mes skubame, o pažiūrėti! Be to, čia yra olų, Meri, nuostabių olų! Kaip manai, Le- kelias pavojingas. Jeigu karalius leis, jokime kartu. Teodenas nuoširdžiai nudžiugo. Aš pažadėjau tau čia sugrįžti, kai įsivyraus taika bei tave, lorde Aragornai, trisdešimt tokių riterių bus galinga jėga.

Bet jau vidurdienis, kiek girdėjau, greitai valgysim ir iš- keliausim. Raiteliai vėl pajudėjo pirmyn. Aragornas jojo su Dunadanais, kal- Meris atsistojo, nusižiovavo. Poros valandų miego jam nepakako, bėdamasis apie naujienas šiaurėje bei pietuose.

Elrohiras tarėjam: hobitas jautėsi pavargęs ir liūdnas. Jei skubi, visiškai nereikalingas, kitiems planuojant kažkokius skubius reikalus, prisimink Mirusiųjų Takus".

Aragornas, - bet turėčiau nepaprastai skubėti, kad pasukčiau tuo - Aukštojoje Burgo salėje, - atsiliepė Legolasas. Nuskubėjo ten prieš porą valandų, pasakęs, jog turi - Netrukus pamatysime, - tarė Elrohiras. Su savimi pasiėmė tik giminaitį Halbaradą. Jį apie tokius dalykus kelyje! Halbarado Aragornas paklausė: - Keista kompanija, tie atvykėliai, - tarė Gimlis. Niūrūs, laikė ilgą lazdą, tarsi vėliavą, stipriai susuktą į juodą audeklą ir tylūs, akmeniniais veidais, beveik kaip pats Aragornas.

Jų veidai ne tokie Halbaradas. Ji taip pat siunčia rūstūs kaip kitų, jie dailus ir liekni kaip elfų valdovai. Nieko kito ir niekada niekam nesijautė toks dėkingas. Ar ką nors girdėjote? Jis jau norėčiau jums padėti. Mūsų keliais jis tave neš ne prasčiau nei bet kuris žirgas. Tegu Dunadanai joja į Dunharo pusės, kur manęs laukia Eovyna.

Jei nori, būsi mano Rohaną! Spėju, kad ją pa- ginklanešys. Eomerai, ar šiuose rūmuose yra ginklų, tinkančių mano siuntė Gendalfas. Ji skaito kardo ar šarvų neturėsime. Kodėl mes nepapraSeme savo giminių - Aš turiu kardą, - tarė Meris, ropšdamasis nuo krėslo ir iš juodų pagalbos, Legolasai? Staiga jį apėmė Atsistojęs prieš vartus Legolasas skvarbiomis akimis nužvelgė meilė senajam karaliui, hobitas priklaupė ant kelio, paėmė karaliaus šiaurę ir rytus, jo šviesus veidas aptemo.

Ten jau dunksojo Mirusiųjų Plynaukštė, akmenuota, tamsi ir - Kaip tėvas greitas svorio netekimas hiram ga man, karaliau, - tarė Meris. Dunžemie-čiai - Deja, neilgai, - atsiduso Teodenas. Netrukus jie apsisuko ir nuėjo pietų į -Jau arti valanda, kai reikės keliauti, valdove, - tarė jis. Tačiau kur Aragornas? Jo vieta tuščia, jis Ten jau sėdėjo karalius.

Vos jiems įėjus, jis pasišaukė Merį ir pa- nevalgė. Tavo draugo, kuris Karalius su savo sargyba ir Meriu prie šono palypėjo žemyn nuo turėtų būti čia, taip pat nėra. Bet greitas svorio netekimas hiram ga praeiti daug laiko, kol Burgo vartų. Ten pievoje rinkosi raiteliai.

Daugelis jų jau buvo raiti. Tačiau negalvokim apie tai! Jauni medžiai dažnai yra aukšti, liekni ir silpnai šakoti; vainikas ilgainiui tampa platesnis. Rudenį lapai pasidaro ryškiai geltonos spalvos ir tada nukris, kartais per trumpą laiką nuo vienos iki 15 dienų.

Ginkgo ilgaamžiški medžiai, kurių dalis pasiekia daugiau nei metų, sukelia atsparumą medienos kaip greitai deginti poodinius riebalus ir kenkėjams, taip pat gebėjimą formuoti šaknis ir ūglius.

Ginkgo augimo potencialas yra didelis. Po sutrikimų, pvz. Vyresni medžiai taip pat gali gaminti šaknis ant didžiųjų šakų apatinių dalių, reaguojant į karūnos sutrikimus; šios šaknys gali prisidėti prie sėkmingo kloninio dauginimosi, sąlyčio su dirvožemiu. Tai akivaizdžiai vaidina svarbų vaidmenį išsaugant Ginkgo. Stiebas Ginkgo šakos ilgėja dėl augančių reguliariai išdėstytų lapų, kaip matyti iš daugelio medžių pavyzdžio. Antraisiais augimo metais iš šių lapų sinusų atsiranda trumpi daigai.

Trumpi ūgliai yra labai trumpi todėl per kelerius metus jie gali augti tik vieną ar du centimetruso jų lapai paprastai būna bepalviai. Jie yra trumpi ir truputį, ir reguliariai pasirodo filialuose, išskyrus pirmuosius augimo metus. Dėl trumpų internodų lapai surenkami trumpų ūglių galuose, o reprodukcinės struktūros susidaro tik ant jų. Ginkgo, kaip ir kituose trumpo ūglių augaluose, šie ūgliai suteikia galimybę sukurti naujus lapus senojoje vainiko dalyje. Po kelių metų trumpi ūgliai gali tapti ilgi normalūs arba atvirkščiai.

Ginkgo biloba lapai Lapai yra unikalūs tarp sėklinių augalų, būdami ventiliatoriaus formos, lapų mentėje spinduliuojami venai, kartais bifurkuojantys skaldantysbet niekada anastomuoti į tinklo greitas svorio netekimas hiram ga.

Paprastai lapų ilgis yra cm coliųtačiau kartais jis pasiekia 15 cm 6 colius. Vyriški augalai gamina mažus žiedadulkių spurgus su sporofilais, kiekvienas greitas svorio netekimas hiram ga dviem mikrosporangais, išdėstytais spirale aplink centrinę ašį. Moteriški augalai negamina spurgų.

Stiebo gale susidaro du kiaušiniai ir po apdulkinimo vienas ar abu išsivysto į sėklą. Sėklos 1, cm ilgio. Jo minkštas išorinis sluoksnis yra šviesiai gelsvas, minkštas.

Patrauklus išvaizda, tačiau jame yra sviesto rūgšties dar vadinamos butano rūgštimi ir kvapo riebalų aliejaus ar vėmimo, kai jis patenka. Ginkgo sėklų tręšimas vyksta naudojant judrią spermą, kaip ir cikladuose, paparčiai, samanos ir dumbliai. Didelio dydžio apie 70—90 mikronų spermatozoidai ir panašūs į cicadas spermą. Ginkgo spermą pirmą kartą atrado Japonijos botanikas Sakugoro Hiras m. Sperma turi sudėtingą daugiasluoksnę struktūrą, kuri yra nepertraukiama bazinių organų juostelė, kuri sudaro kelis tūkstančius vėliavų, judančių kaip žiedai.

Šis ciliarinis aparatas traukia spermą į priekį. Spermos turi eiti tik nedideliu atstumu, kad pasiektų archegoniumus, kurie paprastai yra du ar trys. Gaminami du spermatozoidai, iš kurių vienas sėkmingai apvaisina kiaušinių ląsteles. Nors plačiai manoma, kad Ginkgo tręšimas vyksta prieš pat kritimą ankstyvą rudenį arba po jo, embrionai paprastai randami sėklose prieš ir po kritimo. Pasiskirstymas ir buveinė Nors Ginkgo biloba ir kitos genties rūšys kartais buvo plačiai paplitusios visame pasaulyje, jų apimtis sumažėjo prieš du milijonus metų į nedidelį Kinijos plotą.

Jau šimtmečius ji buvo išnykusi laukinėje gamtoje, tačiau dabar žinoma, kad jos atstovai auga bent dviejuose mažuose plotuose Zhejiang cinkas degina riebalus Rytų Kinijoje, Tien Shan Mu išsaugojimo kalnuose.

Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad tarp šių sričių Ginkgo medžių yra didelis genetinis homogeniškumas, ir prieštarauja natūraliai šių augalų grupių kilmei, o tai rodo, kad medžiai šiuose rajonuose gali būti pasodinti ir išsaugoti Kinijos vienuoliai metų.

Tyrimas rodo, kad pietvakarių Kinijoje populiacija yra didesnė genetinė įvairovė, netoli ledynų prieglaudų kalnuose, esančiuose rytinėje Činghai-Tibeto plynaukštėje. Vis dar neaišku, ar šiuo metu egzistuoja Ginkgo vietinės rūšys, bet yra įrodymų, patvirtinančių šią prielaidą - tai augalai, kurie auga genetiškai lauke pietuose, ir iš šių teritorijų istorijos matyti, kad yra didelių Ginkgo biloba medžių, kurie yra daug vyresni nei aplinkinių žmonių gyvenviečių.

Laukinėje aplinkoje jis retai auga lapuočių miškuose ir slėniuose rūgštiniuose miškuose ty gera, silta dirva su geru drenažu. Žemės dirvožemio pH paprastai yra nuo 5,0 iki 5,5. Daugelyje Kinijos sričių augalas jau seniai auginamas, platinamas pietinėje šalies dalyje. Jis taip pat plačiai, daugiau nei metų, auginamas Šiaurės Amerikoje, tačiau per šį laikotarpį jis nėra labai išplito.

Taksonomija ir pavadinimai Iš pradžių Linnaeusas m. Ginkgo santykis su kitomis augalų grupėmis tebėra neaiškus. Jis buvo laisvai apgyvendintas sėklų ir spygliuočių skyriuose, tačiau nebuvo pasiektas sutarimas šiuo klausimu. Kadangi jos sėklos nėra apsaugotos kiaušidžių siena, ji gali būti laikoma gimnazijos augalu. Moteriškų Ginkgo medžių pagamintos abrikosų formos struktūros nėra techniškai vaisiai, bet sėklos, kurių kevalas yra minkštas ir kietas. Ginkgo yra specialus Ginkgo skyrius.

Augalas yra vienintelė šiuolaikinės šios grupės rūšis. Tai vienas iš garsiausių gyvo iškastinio vandens pavyzdžių, nes nėra žinoma jokio kito Ginkgo, išskyrus G. Ginkgo biloba taikymas Ginkgo jau seniai auginama Kinijoje, kai kurie medžiai buvo sodinami šventyklose, kurios, kaip manoma, yra daugiau kaip metų. Pirmasis paminėjimas apie medį yra žinomas iš europiečių susirinkimo m. Japonijos šventyklos sode, kur medį pastebėjo vokiečių botanikas Engelbert Kempfer.

Dėl savo statuso Ginkgo budizme ir konfucianizme jis taip pat yra plačiai paplitęs Korėjoje ir Japonijos dalyse, ir abiejose šiose vietose, sodinant natūraliuose miškuose, buvo šiek tiek natūralizuota Ginkgo gamykla.

Kai kuriose vietovėse labiausiai apgalvotai pasodinti Ginkgo medžiai yra vyriškos sėklos skiepytos rūšys, nes vyriški medžiai negamina kvapų sėklų. Populiari veislė "Auksinis ruduo" - vyrų augalo klonas. Retai kenčia nuo ligų, net ir miesto aplinkoje, ir pritraukia nedidelį skaičių vabzdžių.

Ginkgo medžiai taip pat populiarūs, nes jie auginami kaip bonsai, gali būti dirbtinai maži ir gyventi šimtmečius. Be to, medžiai yra lengvai dauginami sėklomis. Jungtinėje Karalystėje kultūroje G. Biloba gavo Karaliaus sodininkystės draugijos apdovanojimą. Medis yra Kinijos nacionalinis medis, taip pat oficialus Japonijos sostinės Tokijo medis, Tokijo miesto simbolis. Hirosima Ekstremalius Ginkgo užsispyrimo pavyzdžius galima pamatyti Hirosime, Japonijoje, kur šeši medžiai, augantys km nuo m.

Atominės bombos, buvo vienas iš nedaugelio augalų, kurie išgyveno sprogimą. Medžiai dar gyvi šiandien. Ginkgo naudojimas virimui Riešutų sėklų viduje gametofitai ypač gerbiami tradicinėje kinų virtuvėje. Ginkgo riešutų nuoviras patiekiamas ypatingomis progomis, pavyzdžiui, vestuvėms ir kinų Naujiesiems metams kaip vegetariško patiekalo, vadinamo Budos džiaugsmu. Kinijos kultūroje manoma, kad jie yra geri sveikatai, o kai kurie mano, kad augalas turi afrodiziakinių savybių.

Japoniški virėjai pridėti Ginkgo sėklų į Tyavan Mushi patiekalą, o virtos sėklos dažnai valgomos su kitais patiekalais. Jei augalas sunaudojamas dideliais kiekiais arba ilgą laiką, ypač vaikų, sėklų gametofitas mėsa rf lieknėjimo apžvalga sukelti apsinuodijimą 4'-O-metilpiridoksinu MPN. MPN yra šiluminis stabilumas ir neveikia virimo metu. Tyrimai parodė, kad MPN sukeltus traukulius galima išvengti arba nutraukti piridoksino vartojimą.

Kai kurie žmonės jautrūs cheminėms medžiagoms, esančioms išorinėje mėsoje. Vartojamos sėklos turi būti tvarkomos labai atsargiai, ir šiam tikslui turi būti naudojamos greitas svorio netekimas hiram ga pirštinės. Alerginio kontaktinio dermatito ar pūslių simptomus gali sukelti kontaktas su poison Ivy.

Tačiau sėklos, kuriose pašalinta mėsinga danga, paprastai yra saugios. Ginkgo naudojimas medicinoje Ginkgo lapų ekstrakte yra flavonoidų glikozidai myricetinas ir kvercetinas ir terpenoidai ginkgolidai, biobalidainaudojami farmacijoje.

Šie ekstraktai slopina grįžtamąjį, neselektyvų monoamino oksidazę, taip pat serotonino, dopamino, norepinefrino transporterių ir visų jų, išskyrus norepinefrino atpirkimo slopinimą, pakartotinį įsisavinimą. Ginkgo papildai paprastai vartojami 40— mg per dieną. Pastaruoju metu klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad Ginkgo yra vidutiniškai veiksminga gerinant demencijos sergančių pacientų pažinimo funkcijas, tačiau neužkerta kelio Alzheimerio ligos vystymuisi žmonėms be demencijos.

Tačiau mokslininkai nesutaria dėl jos veiksmingumo. Atlikus didžiausius ir ilgiausius nepriklausomus Ginkgo Biloba klinikinius tyrimus, buvo padaryta išvada, kad priedas nesumažina visų demencijos ar Alzheimerio ligos priežasčių suaugusiems žmonėms nuo 75 metų ir vyresniems, turintiems normalią kognityvinę funkciją ar silpną pažinimo sutrikimą. Biloba du kartus per parą, vartojant mg dozę. Nepaisant to, m.

Umberto - Eco. .Fuko - svytuokle.2004.LT

Paskelbtame panašiame tyrime, naudojant tą pačią G. Remiantis kai kuriais tyrimais, Ginkgo gali žymiai pagerinti sveikų žmonių dėmesio santykį. Viename iš šių tyrimų poveikis buvo pasiektas beveik iš karto, o jo piko - 2,5 val. Po nurijimo. Vienas tyrimas parodė Ginkgo poveikį kognityvinei funkcijai, kuri gali būti siejama su jo norepinefrino reabsorbcijos slopinimu. Tačiau metaanalizė m. Pranešė, kad Ginkgo biloba įtakos dydis neturėjo įtakos atminties, dėmesio ir problemų sprendimo greičiui.

Gydymas demencija Ginkgo buvo pasiūlyta kaip Alzheimerio ligos gydymas, remiantis pelių teigiamais ikiklinikiniais rezultatais, m. Atliktas tyrimas parodė, kad mg Ginkgo ekstrakto buvo lygiai toks pat veiksmingas kaip kasdien 5 mg donepezilo cholinesterazės inhibitoriaus dozė žmogui.

Atsitiktinių imčių kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad Ginkgo buvo neveiksminga gydant mg per parą žmonėms skirtą demenciją.

Panašiame tyrime, paskelbtame m. Kitame atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime, paskelbtame m. Panašus m. Tyrimas parodė, kad ilgalaikis Ginkgo biloba ekstrakto vartojimas neturi įtakos Alzheimerio ligos progresavimui. Neseniai atlikus 9 Ginkgo tyrimų metanalizę, skirtą naudoti mesti svorį 8 kg per mėnesį gydymui, buvo padaryta išvada, kad ji yra veiksmingesnė už placebą, nors, kaip ir vertinant kitus vaistus, skirtus demencijai gydyti, šių poveikių klinikinė reikšmė yra vidutinio sunkumo ir sunku kiekybiškai įvertinti.

Ginkgolidai, ypač ginkgolidas B, yra stiprūs antagonistai prieš trombocitų aktyvavimo faktorių ir todėl gali būti naudingi apsaugant ir užkertant kelią kraujo krešuliams, endotoksiniam šokui, išemijai ir širdies priepuoliui. Ginkgo galima naudoti su pertrūkiais. Ginkgo buvo tiriamas greitas svorio netekimas hiram ga galimas seksualinės funkcijos sutrikimo, susijusio su SSRI vartojimu, gydymo priemonė, tačiau placebu kontroliuojamų tyrimų metu jis nebuvo veiksmingas.

Pasaulio sveikatos organizacija pranešė apie medicininį Ginkgo biloba vartojimą, kuris apima lengvo ir vidutinio sunkumo smegenų kraujagyslių nepakankamumo ir okliuzinės periferinės arterijos ligos poveikį. Cerebrovaskulinis nepakankamumas, t. Periferinės arterinės okliuzinės ligos yra tos, kuriose mažesnių arterijų kraujotaka yra ribota ir gali apimti šlykštumą, skausmingą vaikščiojimą ir Raynaud'o ligą - būklę, kurioje galūnės yra pirštai ir pirštai, nosis ar ausys, jaučiasi tirpimas ir šalta.

Preliminarūs tyrimai rodo, kad Ginkgo gali būti naudinga gydant išsėtinę sklerozę MStačiau klinikiniai tyrimai neparodė jokio poveikio kognityvinei funkcijai pacientams, sergantiems MS. Yra teigiama, kad budistų vienuoliai, kurie savo soduose augina ginkgo biloba, padėjo išlaikyti šį augalą iki šios dienos.

Uploaded by

Ginkgo biloba laikoma viena iš 10 populiariausių maisto priedų Vakaruose, o tradicinėje kinų medicinoje, iš pradžių buvo vartojami vaisiai ir sėklos vadinamos Bai-guitada m. Priedai pradėjo apimti lapų ekstraktus, kuris yra įtrauktas į daugumą šiandien parduodamų maisto priedų. Žolė laikoma fitofarmaciniais preparatais analogiškai Boswellia serrateo kai kuriose šalyse ji pripažįstama kaip vaistas, pavyzdžiui, Vokietijoje.