Svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade

Vytautui Kašubai paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, m. Žinoma, tai, ką jis regėjo, buvo neįmanoma. Man taip gaila, kad tavęs nesuradau. Taigi, kai Makas gavo raštelį nuo Tėtės, kviečiančio jį susitikti trobelėje, tai nebuvo nereikšmingas įvykis. Kartkartėmis sulodami jie pranešdavo kažką radę, paskui vėl nutildavo. Už Lietuvos laisvę — ir Zigmund Freud sūnėnas Parodyti pasauliui, kad yra tokia šalis Lietuva, nors šio pavadinimo tuo metu nebuvo pasaulio žemėlapiuose Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis , Amerikoje gyvenantys lietuviai metų Paryžiaus parodai eksponuojamam Lietuvos stendui surinko du trečdalius reikalingos pinigų sumos.

Drebančiom kojom atsikėlė ir dar per kelis žingsnius nutolo nuo automobilio. Tada sustojo ir sugrįžo. Atidarė keleivio dureles, ilgai naršė po daiktus, kol užčiuopė mažąją skardinę dėžutę.

Pravėręs dangtelį rado tai, ko ieškojo, - mylimiausią Misės nuotrauką, kurią išsiėmė kartu su laiškeliu. Vėl uždaręs, paliko dėžutę ant sėdynės. Akimirką žvelgė į daiktinę.

Pagaliau ją pravėrė, paėmė Vilio ginklą, patikrino, ar užtaisytas ir ar saugiklis savo vietoj. Užtrenkė dureles, kyštelėjo ranką po striuke ir už diržo, nugaroje, užsikišo pistoletą. Apsisukęs vėl atsistojo takelio pradžioje, paskutinįsyk žvilgtelėjo į Misės nuotrauką ir paslėpė marškinių kišenėlėje šalia raštelio. Jeigu jį rastų negyvą, bent jau žinotų, apie ką galvojo.

Takas buvo pavojingas, akmenys apledėję, slidūs. Leidžiantis į tankėjantį mišką, kojas reikėjo statyti labai atidžiai. Aplink tvyrojo keista ramybė. Tik girdėjo, kaip po batų padais gurgžda sniegas ir savo paties kvėpavimą. Makui pradėjo atrodyti, kad kažkas jį stebi, kartą net greitai atsisuko pasižiūrėti, ar nieko nėra.

Karštligiškai troško apsigręžti ir sprukti atgal prie visureigio, bet kojos tarsi pačios buvo apsisprendusios eiti gilyn į miško tankmę. Staiga kažkas netoliese sujudėjo. Išsigandęs Makas sustingo, atidžiai klausydamasis garsų. Širdis daužėsi, ausyse pulsavo, džiūvo svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade. Jis lėtai užkišo ranką už nugaros ir iš už diržo išsitraukė pistoletą. Atlaužęs saugiklį įsistebeilijo į tamsius pomiškio krūmynus, stengdamasis pamatyti ar išgirsti ką nors, kas paaiškintų triukšmo priežastį ir sulėtintų adrenalino antplūdį.

Tačiau aplink buvo tylu. Gal kažkas laukė jo? Dėl viso pikto pastovėjo nuščiuvęs keletą minučių, tada vėl iš lėto leidosi tolyn taku, stengdamasis kelti kuo mažiau triukšmo. Atsidūrus pačioje miško gūdumoje dingtelėjo, kad eina ne tuo taku.

Akies krašteliu vėl pamatė kažką sujudant, staigiai pritūpė už medžio, stebeilydamas pro apatines jo šakas. Krūmuose kažkas sušmėžavo, lyg koks šešėlis. O gal tik pasirodė? Dar palaukė nekrutėdamas.

Gal tai buvo Dievas? Gal žvėris? Bandė prisiminti, ar šiose vietovėse yra vilkų, nes elnias ar briedis keltų daugiau triukšmo. Kas, jeigu jį čia tikrai įviliojo? Bet kam? Persigandęs ir pasiruošęs kautis jis žaibiškai apsisuko, bet, nespėjus nuspausti gaiduko, atpažino tolyn skuodžiančio barsuko nugarą.

greitas svorio metimas dėl sveikatos svorio metimo iššūkis columbia sc

Lėtai iškvėpė orą ir tik tada suprato, kad buvo sulaikęs kvapą, nuleido ginklą ir pakratė galvą. Iš drąsuolio Mako liko išsigandęs vaikinas girios vidury. Vėl nuleidęs saugiklį užsikišo ginklą už diržo. Dar kartą giliai įkvėpęs ir lėtai iškvėpęs nusiramino. Nusprendė, kad daugiau nebebijos, ir patraukė taku, stengdamasis atrodyti labiau pasitikintis savimi, nei iš tikrųjų jautėsi. Vylėsi, jog tokį kelią sukorė ne veltui. Jeigu Dievas tikrai ruošiasi su juo čia susitikti, Makas pasiruošęs išsakyti viską, ką galvoja, žinoma, pagarbiai.

Už kelių posūkių netikėtai išėjo į proskyną. Kitame proskynos gale, šlaito apačioje, pamatė trobelę - tą pačią. Stovėjo ir žiūrėjo į ją jausdamas, kaip skrandis susitraukia į kietą kamuoliuką.

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad niekas nepasikeitė, išskyrus tai, jog žiema išrengė lapuočius ir viską aplinkui užklojo sniegu. Trobelė atrodė tuščia, bet, jam svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade, ji tarsi persimainė ir virto bjauriu veidu, demoniškai išsiviepė, spoksodama jam tiesiai į akis ir ragindama prieiti arčiau.

Nekreipdamas dėmesio į kylančią baimę, Makas ryžtingai nužingsniavo paskutinius kelis šimtus metrų ir įėjo į verandą. Jį užplūdo prisiminimai ir toks pat siaubas, kokį patyrė, kai paskutinį kartą čia stovėjo. Padvejojęs stumtelėjo duris. Atsikrenkštęs šūktelėjo dar kartą, dabar jau garsiau: - Sveiki!

Ar čia kas nors yra? Jo balsas atsimušė į tylą. Pasijutęs drąsiau, perėjo verandą ir sustojo.

Kai akys apsiprato kambario prieblandoje, pro išdaužytus langus besiskverbiančioje popiečio šviesoje pradėjo ryškėti daiktai. Įėjęs į didįjį kambarį pamatė tas pačias senas kėdes ir stalą. Makas negalėjo susilaikyti nepažvelgęs į vietą, kurios labiausiai bijojo. Net praėjus keleriems metams, ant medinių grindų šalia židinio, kur buvo rasta Misės suknutė, aiškiai matėsi pablukusios kraujo dėmės.

Jo akyse pradėjo tvenktis ašaros. Pagaliau iš jo širdies it galingas srautas išsiveržė ilgai tramdytas pyktis ir nudardėjo uolėtais jausmų tarpekliais. Pakėlęs akis į dangų, Makas išrėkė jį kankinusius klausimus. Kodėl leidai, kad tai įvyktų?

Kam mane čia atvedei? Negi susitikimui nebuvo kitos vietos, išskyrus šitą? Ar negana, kad nužudė mano vaikelį? Ar būtina iš manęs šaipytis? Pykčio apakintas, Makas griebė arčiausiai stovinčią kėdę ir sviedė ją į langą. Kėdė subyrėjo. Tada stvėrė vieną jos koją ir pradėjo viską aplink daužyti.

Ypatingoji agentė Vikovski klausinėjo Maką dar ketvirtį valandos, bet iš jo atminties gelmių neiškilo nieko naudingo.

Iš lūpų veržėsi dejonės ir aimanos, neviltis ir įsiūtis, jis liejo rūstybę ant šios kraupios vietos. Įtūžio pagautas daužėsi tol, svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade visiškai išseko. Netekęs vilties ir pasijutęs nugalėtas, Makas susmuko ant grindų šalia kraujo dėmės. Atsargiai prie jos prisilietė. Tai buvo viskas, kas liko iš jo Misės. Gulėdamas švelniai vedžiojo pirštais per išblukusius dėmės kraštelius ir tyliai šnabždėjo: — Mise, man taip gaila.

Man taip gaila, kad tavęs neapsaugojau. Man taip gaila, kad tavęs nesuradau. Nors buvo be jėgų, vis dar kunkuliavo pykčiu ir vėl nusitaikė į abejingąjį Dievą, kurį įsivaizdavo esant virš trobelės stogo. Nejaugi tau sunku tai padaryti? Sumišę jausmai tai tvino, tai slūgo, po pykčio sekė skausmas, vėl užliejo sielvarto banga. Maniau, nori su manimi čia susitikti? Taigi, aš čia, Dieve. O kur tu? Tavęs niekur nėra.

Tu nė karto nebuvai šalia, kai man tavęs reikėjo, nei tada, kai buvau mažas, nei kai netekau Misės. Nei dabar! Paskui ilgai sėdėjo tylėdamas, trobelės tuštuma skverbėsi į pačią jo sielą. Neatsakyti klausimai ir sviesti kaltinimai nusileido ant grindų kartu su juo ir lėtai subėgo į širdgėlos duobę. Jį spaudė Didysis Liūdesys, ir jam beveik patiko tas dusulio jausmas.

Šitą skausmą jis pažinojo. Pažinojo labai gerai, beveik kaip draugą. Makas jautė prie juosmens prisispaudusį ginklą, jo malonią vėsą ant savo odos.

EU e-Privacy Directive

Išsitraukė jį nenutuokdamas, ką dabar darys. Ak, kad neberūpėtų, kad nebeskaudėtų, kad daugiau nieko nebejaustum. Tą akimirką mintis nuskambėjo gana patraukliai. Savižudybe jis galėtų atsikirsti Dievui, jei Dievas išvis egzistuoja. Už lango prasiskyrė debesys ir staiga į kambarį įsiveržė saulės spindulys, persmeigdamas jo nusiminimą per patį vidurį. O su Džošu ir Keite, Taileriu ir Džonu? Kaip betrokštų sunaikinti širdies sopulį, žinojo, kad nevalia didinti jų skausmo.

Makas sėdėjo sustiręs, netekęs jėgų ir laikydamas ginklą svarstė įvairias galimybes. Į veidą padvelkė šaltas vėjelis, ir dalis jo panoro atsigulti ir mirtinai sušalti - buvo toks išsekęs. Atsilošė į sieną, pasitrynė išvargusias akis. Labai tavęs ilgiuosi. Praėjo gal tik kelios minutės, kai krūptelėjęs pabudo. Nustebęs, kad užsnūdo, greitai pašoko ant kojų.

Užsikišo ginklą už diržo, pyktį vėl paslėpė giliausiose sielos kertėse ir žengė link durų. Aš paskutinis kvailys! Tik pamanyk, galvojau: Dievas taip mane myli, kad net atsiuntė laiškelį! Pavargau tavęs ieškoti. Nusprendė, kad tai paskutinis kartas, kai jis ieškojo Dievo. Jeigu Dievui jo reikės, Dievas pats turės ateiti ir jį susirasti.

Naujos knygos

Jis įkišo ranką į kišenėlę, išsitraukė raštelį, kurį buvo radęs pašto dėžutėje, suplėšė į mažyčius skutelius ir leido jiems išslysti pro pirštus, kad nusineštų staiga pakilęs šaltas vėjas. Tarsi suvargęs senis išėjo per verandą ir, sunkiai žingsniuodamas, vos panešdamas apsunkusią širdį, leidosi atgal prie automobilio.

o mano mergina binnie svorio netekimas karščio bangos svorio netekimas

Ledinę tylą nutraukė paukščio čiulbesys. Priešais jį ant tako staiga ėmė tirpti sniegas ir ledas, lyg kažkas būtų pūtęs karšto oro srovę. Svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade sustojo ir stebėjo, kaip aplink jį sunyko baltas apklotas, viskas pradėjo augti ir žaliuoti.

Prieš jo akis per trisdešimt sekundžių pralėkė trys pavasario savaitės. Pasitrynė akis stengdamasis neprarasti pusiausvyros nuo tokios metų laikų kaitos. Net lengvutės snaigės, jam einant pradėjusios kristi, virto mažučiais žiedeliais, kurie pasisūpuodami leidosi ant žemės. Žinoma, tai, ką valium svorio netekimas šalutinis poveikis regėjo, buvo neįmanoma.

Sniego pusnys dingo, palei taką ir miško gilumoje, kiek tik galėjo įžiūrėti, pradėjo skleistis laukinės gėlės. Tarp medžių skraidė liepsnelės ir kikiliai. Priešais jį per taką vis nuliuoksėdavo voverės ir burundukai, kai kurie sustodavo, paspoksodavo į jį ir vėl nerdavo į krūmynus. Jam net pasirodė, kad matė jauną elnią, lendantį iš tamsios miško tankmės, bet kai atsisuko dar kartą, jo nebebuvo. Tarsi šito būtų negana, orą pripildė žiedų kvapai, ir tai buvo ne šiaip laukinių gėlių aromatas, o sodrus rožių, orchidėjų, kitų egzotinių kvapų, būdingų atogrąžoms, dvelksmas.

Apie namus nebegalvojo. Jį apėmė siaubas, lyg būtų atvėręs Pandoros skrynią ir dabar skrietų į beprotystę, kur pranyks amžiams. Sutrikęs atsargiai apsisuko, stengdamasis išsaugoti sveiką protą, ir apstulbo. Vieta buvo neatpažįstamai pasikeitusi. Vietoj griūvančios lūšnelės stovėjo tvirta, dailiai suręsta rąstų trobelė. Ilgi rąstai buvo nužievinti rankomis, kiekvienas tobulai aptašytas. Už trobelės tyvuliavo ežeras.

Vietoj tamsių ir baugių brūzgynų, erškėtyno bei ežiakrūmių, visa aplinkui, kiek tik Makas galėjo apžvelgti, priminė vaizdus iš atviruko. Iš kamino aukštyn į įdienojusį dangų tingiai kilo dūmai - ženklas, jog trobelėje kažkas vyksta.

Palei verandą driekėsi išgrįstas takas, apkraštuotas nedidele balta tvorele. Iš kažkur, iš netoli, atsklido juokas - galbūt iš namo, bet Makas nebuvo dėl to tikras. Gal būtent taip ir atrodo išprotėjimas? Tai neįmanoma. Tokį vaizdą Makas turbūt buvo regėjęs savo gražiausiuose sapnuose, ir tai jam sukėlė tik dar didesnį įtarimą.

Vaizdai buvo stačiai stebuklingi, kvapai svaiginantys, o jo kojos, tarsi veiktų pačios savo valia, nešte nunešė atgal ant grįsto takelio ir į verandą.

  1. Kaip natūraliai numesti mažesnį kūno svorį
  2. ede21cefe8-ad4aab4c15b5f5 (1) | PDF
  3. Aidas_ Flipbook PDF | nestresuok.lt
  4. Naujos knygos - Radviliškio rajono viešoji biblioteka
  5. Riggs, muziejaus specialistės K.
  6. Kaip numesti 1 procentą kūno riebalų
  7. 12 gyvenimo nestresuok.lt - nestresuok.lt
  8. Jūs norite numesti svorio draugus su nauda

Visur žydėjo gėlės, sumišę gėlių aromatai ir aštrūs žolynų kvapai žadino seniai pamirštus prisiminimus. Jis buvo daug kartų girdėjęs, kad uoslė yra geriausias ryšys su praeitimi, kad uodžiamasis pojūtis geriausiai primena praeitį. Dabar pradėjo grįžti seni vaikystės prisiminimai. Verandoje jis vėl sustojo. Name aiškiai girdėjosi balsai. Makas atsispyrė staigiam norui pabėgti it koks vaikis, į kaimynų gėlyną įmetęs kamuolį. Bet kai atsimerkė, visa tai tebebuvo čia.

Lankytojai gali patys paskaityti supervalstybės vadovo W. Wilsono padėkos laišką, kuriuo jis parodė dėmesį mažytės Lietuvos atstovui. Supratau, svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade tai neapsakomo gilumo asmenybė, lietuvių meno gigantas, kad turiu perskaityti daug spausdintos medžiagos ir cituoti žmones, kurie išsamiai ir profesionaliai nagrinėjo šio iškilaus menininko kūrybą.

Dėkoju Lituanistinių tyrimų ir studijų centrui, jo mokslinei darbuotojai Indrei Antanaitis Jacobs už suteiktą archyvinę medžiagą ir pasinaudojimą jų bibliotekos fondais, taip pat Dr. Rimai Kašubaitei Binder, už suteiktą jos šeimos archyvinę medžiagą ir prisiminimus apie savo dėdę, skulptorių V.

Vytautas Kašuba gimė m. Jo tėvai buvo ten pasitraukę per Pirmąjį pasaulinį karą. Vėliau tėvai persikėlė į Liubanską, po to į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Po mokymosi Rygiškių Jono gimnazijoje m. Baigęs amatų mokyklą m.

Jau m. Kašuba tapo taikomosios ir dekoratyvinės dailės skulptūros studijos dėstytoju, studijos vedėju. Tai neeilinio talento ir darbštumo, savito, unikalaus ir autentiško stiliaus lietuvių skulptorius, kurio gabumai išryškėjo labai anksti. Jis padėjo Juozui Mikėnui ir Jonui Prapuoleniui kurti jų darbus. Kašuba buvo apdovanotas aukso ir sidabro medaliais. Antrojo pasaulinio karo metu m. Gyvenimo pradžia Amerikoje buvo nelengva, kaip ir visiems išeiviams. Vytautas Kašuba dirbo baldų įmonėje Niujorke iki metų.

Skulptūrai beveik nelikdavo laiko nei jėgų. Juodu su žmona Aleksandra augino du mažus vaikus. Visus skaudžiai slėgė atsiskyrimas nuo artimųjų. Tačiau meno poreikis taip pat buvo prioritetas. Tad dailininkas turėjo nueiti ilgą, labai tikslingą kūrėjo kelią, išgyventi tėvynės bandant sulieknėti dėl amitriptilino, išjausti asmenybės išlikimo problemas ir kurti per gyvenimą neeilinius, unikalius skulptūros darbus.

Svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade m. Dvidešimto amžiaus 8-me dešimtmetyje sukūrė skulptūras daugiausia moterų portretus iš gipso, bronzos, liedinto akmens. Dalyvavo parodose: m. Pasaulinėje parodoje Niujorke V. Kašuba Vatikano paviljonui sukūrė sienų reljefinius panelius - šventųjų įvaizdžius, naudodamas ir Žmogaus neaprėpiami siekiai.

Vytautas Kašuba Vytautas Kašuba atgaivindamas viduramžiais naudotą techniką repoussé, kuri buvo nenaudojama Amerikoje. Dalyvavo daugybėje kitų parodų įvairiuose pasaulio miestuose. Vytautui Kašubai paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, m. Skulptoriaus kūrinių yra įvairiuose muziejuose, visuomeninėse ir privačiose kolekcijose, bažnyčiose ir vienuolynuose JAV, Kanadoje, Japonijoje.

Lietuvoje kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Marijampolės Kraštotyros muziejuje ir Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje ir t. Po skulptoriaus mirties jo žmona Aleksandra, kuri yra taip pat labai žymi menininkė, išsiuntė didelę dalį Vytauto darbų į Lietuvą. Lietuvos meno muziejus turi skulptūrų, 20 medalių ir piešinių.

Kašuba labai gerai piešė, jo piešinys buvo tarsi eskizas ar projektas būsimai skulptūrai, tai tinkamų formų, būsenos, išraiškos paieška ir prasmingas įkomponavimas konkrečiame darbe.

Kašuba dirbo bažnytinio meno srityje, kurdamas dideles Kristaus, Marijos ir Apaštalų figūras. Tuo laikotarpiu sukūrė apie 30 apvalaus reljefo skulptūrų-religinių darbų, kurie yra Čikagos, Bostono, Niujorko, Vašingtono ir kt. JAV miestų bažnyčiose. Kašubos darbai pulsuoja kūrybiniu nuoširdumu ir rimtimi. Kašubos kūrybinė kelionė iki nepaprasto individualybės tobulėjimo ir vystymosi. Antai Karaliaus Mindaugo bei Lietuvos kunigaikščių medalionai prabyla Dėl to V. Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje.

Reikštis kitose meno šakose niekad neturėjau patraukimo ir nejaučiau reikalo. Skulptūroj naudoju medį, akmenį ir metalą. Paskutiniuoju laiku savo skulptūrom pasirinkau šviną. Jo sultingas, įvairiai nelygus ir turtingas paviršius yra artimiausias mano idėjai išreikšti. Dirbant su švinu, visa kūrybinė kova eina į medžiagą, kurioj ir lieka išbaigtas kūrinys.

Tuo tarpu vario technika manęs netraukia - vario paviršius yra nuobodus ir neturi to gyvastingumo kaip švinas. Priešingo santykio neurocheminė sudėtis - aukštas okto­ pamino, palyginti su serotoninu, santykis nulemia nugalėto, su­ kumpusio, nuskausto, nuliūdusio ir besislapstančio omaro povyzą, tokio, kuris trinasi gatvių pakampėmis ir pradingsta vos užuodęs grėsmę.

Serotoninas ir oktopaminas taip pat valdo uodegos lanks­ tymo refleksą, kuris prireikus pabėgti padeda omarui žaibiškai at­ sitraukti atbulomis. Tokiai pralaimėjusio omaro reakcijai sužadinti pakanka mažesnės provokacijos. Panašiai elgiasi kareiviai ar pri­ mušti vaikai, kenčiantys nuo potrauminio streso sutrikimo paaš­ trėjus baimės refleksams. Kita vertus, jį nugalėjęs prie­ šininkas greičiausiai vėl laimės.

Tokie pat brutalūs nelygaus paskirstymo svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade veikia ir už fi­ nansų viešpatijos ribų - tiesą sakant, visur, kur tik reikia kūrybinės veiklos. Didumą mokslinių tyrimų paskelbia labai nedidelė grupė mokslininkų.

Maža muzikų dalis sukuria beveik visus komercinės muzikos įrašus.

Sportas nepadės jums numesti svorio!

Tik saujelė rašytojų sugeba parduoti visas savo knygas. Kasmet JAV yra parduodama milijonas su puse skirtingų pavadinimų knygų Bet tik penki šimtai iš jų yra parduodamos di­ desniu nei šimto tūkstančių egzempliorių tiražu. Panašiai ir keturi klasikos kompozitoriai Bachas, Beethovenas, Mozartas ir Čaikovs­ kis yra parašę beveik visą muziką, kurią nūnai atlieka orkestrai. Bachas kūrė taip produktyviai, kad ištisus dešimtmečius tektų dar­ buotis norint ranka perrašyti jo natas.

Aidas_1084 Flipbook PDF

Paprastai yra atliekama tik nedidelė dalis jo gausios kūrybos. Tas pat galioja ir kitų trijų šios hiperdominuojančios grupės narių darbo vaisiams: tik nedidukė dalis jų darbų yra plačiai atliekama. Taigi, nedidelė nedidelės visų kada nors kūrusių kompozitorių dalies kūrybos dalis sudaro beveik visą klasikinę muziką, kurią pažįsta ir mėgsta visas pasaulis.

Jį galima pavaizduoti L formos grafiku, kurio vertikalioje ašyje yra žmonių skaičius, o horizontalioje - produktyvumas ir iš­ tekliai. Tai­ syklė pasitvirtino visose kada nors jo tyrinėtose visuomenėse, svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade paisant jų valdymo formų.

Šis principas galioja ir miestų gyven­ tojams kur labai mažame miestų skaičiuje gyvena beveik visi jų gyventojaiir dangaus kūnų masei labai mažas skaičius dangaus kūnų susigrobė beveik visą materijąir net, be kitų dalykų, kalbo­ je vartojamiems žodžiams 90 procentams komunikacijos vartoja­ ma vos žodžių. Bet grįžkime prie susierzinusių nariuotakojų: neilgai tetrunka, kol omarai, besirungdami vienas su kitu, išmoksta, su kuo dera ga­ lynėtis, o kam reikėtų užleisti kelią, - ir kai tik jie to išmoksta, tokia išmintimi pagrįsta hierarchija išlieka nepaprastai stabili.

Po per­ galės nugalėtojui viso labo tereikia bauginamai pamosikuoti ante­ nomis ir ankstesnysis priešininkas dingsta iš akių palikdamas vien smėlio sūkurį.

Silpnesnysis omaras nustoja rizikuoti, susitaiko su savo prasta padėtimi ir saugo kojas, kad jų niekas neatplėštų nuo kūno. Svarbiausias omaras, atvirkščiai - apsigyvena geriausiame prieglobstyje ir gerai pailsėjęs, puikiai pavakarieniavęs, demons­ truoja savo pranašumą visoje teritorijoje, išvydamas jam paklūs­ tančius omarus iš jų slėptuvių vidury nakties vien tam, kad primin­ tų jiems, kas čia ponas.

Antano Rubšio ir kun. Ši strategija yra sumani, mano galva. Ja moteriškosios lyties būtybės vadovaujasi daugelyje kitų rūšių, taip pat ir žmonių. Užuot vargusios prie su­ dėtingos skaičiavimo užduoties ir susiradusios geriausią vyriškį, moterys problemą išsprendžia mechaniškai apskaičiuodamos do­ minavimo hierarchiją. Jos leidžia vyriškiams pasipliekti tarpusavyje ir ima savo meilės objektus skaičiuoti nuo viršaus.

Labai panašiai nutinka nustatant akcijų rinkos kainą, kai vienos kurios nors įmonės vertė yra nusta­ toma konkurencijos su visomis kitomis būdu.

Šį leidinį dra u d žiam a a tg a m in ti bet kokia fo rm a ar būdu, viešai skelbti, ta ip p a t padaryti viešai prieinam ą kom piu terių tinklais in tern e teišleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nu om oti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. D ra u d žia m a šį kūrinį, e santį bibliotekose, m okym o įstaigose, m uzieju ose a rb a archyvuose, m okslinių ty rim ų ar a sm eninių studijų tikslais a tg a m in ti, viešai skelbti ar padaryti visiem s priein am ą kom piu terių tinklais ta m skirtuose te rm in alu o s e tų įstaigų patalpose. Jordan B.

Nusimetusios kiautus ir šiek tiek suminkštėjusios patelės tam­ pa patrauklios poruotis. Jos ima trainiotis apie svarbiausio omaro teritoriją ir bandydamos jį sugundyti skleidžia jo link patrauklius kvapus ir afrodiziakus. Agresyvumas jam pelnė sėkmę, todėl svar­ biausias omaras greičiausiai sureaguos kaip suirzęs šeimininkas. Negana to, jis yra didelis, sveikas ir galingas.

Nėra lengva atitraukti jį nuo muštynių ir atkreipti jo dėmesį į poravimąsi. Tačiau tinka­ mai apžavėtas jis pakeis savo elgesį su patele. Tokią elgesio seką vaizduoja sodrios seksualinės literatūrinės fantazijos. Jos yra taip pat plačiai paplitusios tarp moterų kaip ir nuogų mote­ rų atvaizdai vyrų viešpatijoje. Vis dėlto verta pažymėti, kad paprasčiausia fizinė jėga yra ne vi­ sai stabilus pagrindas tvariam viešpatavimui kurti, kaip kad pasivargino įrodyti olandų primatologas Fransas de Waalas Jo tyri­ nėtoje beždžionių svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade patinai, sėkmingai ilgėliau išlaikę lyderio svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade, savo kūniškąsias svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade turėjo sustiprinti gerokai 1 TAISYKLĖ 51 rafinuotesnėmis savybėmis.

Juk ir brutaliausią beždžionių despotą gali nuversti du priešininkai, net jei kiekvienas jų piktumu prilygs vien trims ketvirčiams vado. Todėl ilgesnį laiką valdžią išlaiko pati­ nai, sugebantys suformuoti abipusės naudos koalicijas su savo že­ mesnio statuso gentainiais ir atsargiai besidomintys genties patelė­ mis bei jų jaunikliais. Politinė vaikų bučiavimo gudrybė yra tikrąja to žodžio prasme milijono metų senumo.

Bet omarai yra dar paly­ ginti pernelyg primityvūs, todėl jiems pakanka vien paprasčiausių pabaisos ir gražuolės siužeto elementų.

Kai pabaisa sėkmingai sužavimas, sėkmingoji moteriškė omare išsinerdama iš savo kiauto nusimeta drabužius ir tampa pavojingai minkšta, pažeidžiama ir pasirengusi poruotis. Tinkamą akimirką vyriškis, dabar virtęs rūpestingu meilužiu, suleidžia spermos davinį į tinkamą talpyklą.

Paskui moteriškė zuja aplink ir kelias savaites tvirtėja kitas žmonėms gan pažįstamas reiškinys. Savo patogumui ji sugrįžta į savuosius namus, nešina apvaisintais ikrais. Tą pat aki­ mirką kita moteriškė bando pasielgti taip pat, kaip ir anoji - ir taip toliau. Išsitiesusiam it styga ir savimi pasitikinčios povyzos vieš­ pataujančiajam vyručiui ne tik atitenka geriausias nekilnojamasis turtas ir geriausi medžioklės plotai.

Jam atitenka ir visos merginos. Todėl jeigu esi omaras, ir dar patinas, eksponentiškai labiau apsi­ moka būti sėkmingam. Kaip visa tai susiję? Neapsakoma daugybe priežasčių, be visų tų, kurios komiškai akivaizdžios. Pirma, mes žinome, kad omarai vie­ nokia ar kitokia forma egzistuoja per milijonų metų Prieš šešiasdešimt penkis milijonus metų dar buvo gyvi dinozaurai. Tai mums nebeįsivaizduojamai tolima praeitis. O štai omarams dinozaurai buvo vien prasisiekėliai, kurie atsirado ir pranyko beveik amžino laiko tėkmėje.

Vadinasi, dominavimo hie­ rarchijos yra iš esmės pastovi aplinkos savybė, prie kurios yra pri­ sitaikiusi visa sudėtingos sandaros gyvybė. Prieš trečdalį milijono metų smegenų ir nervų sistemos buvo palyginti paprastos. Sunku neįvertinti šio fakto svarbos. Gamtos prigimtis Nuvalkiotas biologijos teiginys, kad evoliucija - konservatyvi, yra banalybė. Kai kas nors vystosi, turi remtis tuo, ką gamta jau yra sukūrusi.

Galima pridėti naujų bruožų, senuosius šiek tiek pako­ reguoti, bet dauguma dalykų pasiliks tokie patys. Kaip tik dėl šios priežasties šikšnosparnio sparnai, svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade rankos ir banginio pe­ lekai atrodo stulbinamai panašūs griaučių pavidalu.

Jie visi turi net po vienodą skaičių kaulų. Bendriausius ir svarbiausius fiziologijos pamatus evoliucija paklojo labai seniai. Dabar evoliucija veikia daugiausia variacijų ir natūraliosios at­ rankos būdu.

Variacijos egzistuoja dėl daugybės priežasčių, tarp jų genų sumaišymo paprastai tariant ir atsitiktinių mutacijų. Todėl vienos rūšies individai yra skirtingi. Laikui bėgant, gamta juos ren­ kasi. Šitaip nusakyta teorija, regis, paaiškina nuolatinę gyvybės for­ mų kaitą per tūkstančius milijonų metų.

Galvodami apie gamtą, apie aplinką, susikuriame aibes išankstinių nuostatų, ir jos neišvengiamai turi padarinių. O todėl, kad kuo nors esame klaidingai įsitikinę. Bet ne, bent jau ne pačia paprasčiausia prasme. Ji yra ir statiška, ir dinamiška tuo pat metu. Aplinka - atsirenkančioji gamta - ir pati keičiasi. Garsieji daoistų in ir jang simboliai tai labai gražiai pavaizduoja. Anot daoistų, būtis yra pati realybė, sudaryta iš dviejų vienas kitam prieštaraujančių principų, kuriuos dažnai aiškiname kaip vyriškąjį ir moteriškąjį pradą arba net dar siauriau - kaip moterį ir vyrą.

Daoistų simbolis yra apskritimas, ku­ riame glūdi gyvatės dvynės, susiglaudusios galvomis ir uodegomis. Juodosios gyvatės, chaoso, galvoje yra baltas taškas. Baltosios gy­ vatės, tvarkos, galvoje yra baltas taškas.

Taip yra todėl, kad chao­ są ir tvarką galima ir pakeisti vieną kitu ir išoriškai priešpastatyti vienas kitam. Nėra nieko tiek tikra, kad nebegalėtų skirtis. Net pati Saulė turi savo nestabilios būsenos ciklus.

Panašiai nėra nieko ir tiek kintamo, kad būtų nebeįmanoma per vasarą lieknėju. Kiekviena revoliu­ cija inspiruoja naują tvarką. Kiekviena mirtis tuo pat metu yra ir metamorfozė.

Įsivaizdavimas, kad gamta visiškai statiška, sukelia rimtų suvo­ kimo klaidų. Atrankos idėjoje implikuotai glū­ di tinkamumo mintis. Atsirenkami tinkami dalykai. Tinkamumas apskritai yra tikimybė, kad tam tikras organizmas paliks po savęs įpėdinių laiko atkarpoje išplatins savo genus. Jeigu tie poreikiai yra suvokiami statiškai - gamta įsivaizduojama kaip amžina ir nekintanti, - tada evoliucija yra ne­ sibaigianti linijinių pagerinimų eilė, o tinkamumas yra kažin kas, ką ilgainiui galima vis tiksliau nugludinti.

Vis dar stipri karalienės Viktorijos laikų evoliucinės pažangos idėja su žmogumi smaigalio viršūnėje yra iš dalies tokio gamtos supratimo rezultatas. Ji sukuria klaidingą nuostatą, kad egzistuoja natūralios aplinkos kryptis vis labiau didinant tinkamumą aplinkai ir kad ją galima apibrėžti kaip statišką tašką.

Bet gamta, atrankos veikėja, nėra vien statiška atrinkėja, jokia įprastine prasme. Kiekviena proga gamta pasipuošia kitaip. Gamta skiriasi kaip muzikos natos - o tai iš dalies paaiškina, kodėl mu­ zika sukuria gilią ir intymią prasmę.

Kadangi pati rūšis palaikanti gamta keičiasi ir transformuojasi, savybės, kurios konkretų indivi­ dą padaro tinkamą išgyventi ir daugintis, taip pat transformuojasi ir kinta.

Taigi, natūraliosios atrankos teorija nepadirbdina būtybių, vis geriau atitinkančių pasaulio suformuotą klišę. Bet gamta taip pat nėra ir paprasčiausiai dinamiška. Kai kurie dalykai kinta sparčiai, bet jie esti kitų, lėčiau kintančių dalykų viduje muzika taip pat dažnai pateikia tokių konstrukcijų. Lapai keičiasi greičiau nei medžiai, o medžiai - greičiau negu girios.

Oras kin­ ta greičiau nei klimatas. Jeigu viskas nebūtų taip sutvarkyta, evo­ liucijos konservatyvumas nustotų veikti, o bendroji rankų ir kojų morfologija turėtų kisti taip pat sparčiai kaip ir rankos kaulų ilgis arba pirštų funkcijos. Tai - chaosas tvarkos viduje, chaoso vidu­ je, aukštesnės tvarkos viduje. Apčiuopiamiausia tvarka yra ta, kuri mažiausiai kinta, o ji nebūtinai yra lengviausiai įžiūrima. Išvystas lapas gali apakinti stebėtoją ir sukliudyti jam pamatyti medį.

Medis gali sukliudyti įžiūrėti mišką. Ir kai kurių pačių realiausių daiktų tokių kaip nuolat egzistuojanti dominavimo hierarchija apskritai nėra įmanoma pamatyti. Taip pat yra klaida suvokti gamtą romantiškai. Turtingi moder­ nių miestų gyventojai, apsupti karšto kepinančio betono, gamtą įsi­ vaizduoja kaip tyrą rojaus pavidalą, panašų į prancūzų impresionistų peizažą. Dar idealistiškiau nusiteikę ekologijos judėjimo aistruoliai mato gamtą kaip harmoningai subalansuotą ir tobulą, kurioje neeg­ zistuoja žmonijos sukurtas griovimas ir sumaištis.

Nesvarstome apie šių gamtos būtybių grožį, nors jos yra tokios pat tikros, kaip ir jų Rojaus sodo atitikme­ nys. Kaip tik dėl tokių gyvių egzistavimo mes ir siekiame keisti aplin­ ką, apsaugoti savo vaikus, statome miestus ir susisiekimo sistemas, užsiauginame maisto ir pasigaminame energijos.

Jei Motina Gamta nebūtų taip velnioniškai nusiteikusi mus sunaikinti, mums lengviau sektųsi paprasčiausiai harmoningai gyventi kaip prarasti kūno riebalų papildus jos valią.

Chaose esanti tvarka ir Būties tvarka yra tuo natūralesnė, kuo ilgiau ji egzistavo. Net nesvarbu, ar ta ypatybė yra fizinės, biologinės, socialinės ar kultūrinės prigimties.

Žiūrint iš darvinistinio taško, svarbu yra tik pastovumas - domina­ vimo hierarchija, o ne kokiu socialiniu ar kultūriniu pavidalu ji ga­ lėjo pasirodyti ir egzistuoti apie pusę milijardo metų. Ji yra amžina. Ji yra apčiuopiama. Dominavimo hierarchija nėra kapitalizmas. Ji taip pat nėra komunizmas, tiesą sakant. Ji nėra karinis-industrinis kompleksas. Ji nėra patriarchatas - tas vienkartinis, lankstus ir sa­ vavališkas kultūrinis meno kūrinys.

Jos net nesukūrė žmonės, bent jau ne esmingiausia šių žodžių prasme. Ji kaip tik yra beveik amžina aplinkos ypatybė ir didžioji dalis kaltės, kuri suverčiama toms efemeriškesnėms apraiškoms, jos nekintančio egzistavimo padarinys.

Mes nepriklausomi mes, tie mes, kurie egzistuojame nuo pat gyvy­ bės pradžios gyvenome dominavimo hierarchijoje ilgą, ilgą laiką. Mes siekėme visuomeninio statuso dar iki įsigydami odą, rankas, plaučius ar kaulus.

Egzistuoja labiau prigimtinis apribojimas nei pati kultūra. Dominavimo hierarchija yra senesnė už medžius. Dalis mūsų smegenų, sekanti mūsų vietą dominavimo hierar­ chijoje, yra išskirtinai senovinė ir pamatinė Tai centrinė valdymo sistema, keičianti mūsų pasaulėvoką, vertybes, jausmus, mintis ir veiksmus.

Ji galingai veikia kiekvieną mūsų Būties ypatybę - ir są­ moningą, ir nesąmoningą.

Document Information

Štai kodėl, kai mus nugali, elgiamės la­ bai panašiai į kovą pralaimėjusius omarus. Mūsų povyza susmunka. Mes nudurtame akis į žemę. Jaučiamės įbauginti, užgauti, neramūs ir silpni. Jeigu reikalai nepagerėja, tampame chroniškai depresuoti. Tokiomis sąlygomis nebegalime susidoroti su tomis kumštynėmis, kurių iš mūsų reikalauja gyvenimas, ir tampame lengvu storesnės odos peštukų taikiniu.

Didžioji neurocheminio pagrindo dalis yra ta pati. Tarkim, serotoninas - cheminė medžiaga, daranti įtaką omarų laikysenai ir gebėjimui pabėgti nuo priešo. Žemesnio lygio omarai gamina palyginti nedidelius serotonino kiekius. Tas pat tinka ir žemą visuomeninę padėtį užimančioms žmogiškoms būtybėms o jau ir taip kuklūs serotonino kiekiai dar labiau sumenksta po kiek­ vieno pralaimėjimo.

Mažas serotonino kiekis reiškia smukusį pa­ sitikėjimą savo jėgomis. Mažas serotonino kiekis reiškia mažiau laimės, daugiau skausmo ir nerimo, daugiau ligų ir trumpesnį gyvenimą - žmonių lygiai taip pat kaip ir nariuotakojų. Aukštesnės vietos dominavimo hierarchi­ joje ir didesni jų gyventojų serotonino kiekiai reiškia mažiau ligų, bėdų ir mirčių, net tuomet, kai tokie veiksniai kaip pajamų lygis ar pūvančio maisto trupinių gausa nekinta.

Sunku pervertinti viso šito svarbą. Viršus ir apačia Giliai jūsų esybėje, pačiuose jūsų smegenų pamatuose, gerokai gi­ liau nei jūsų mintys arba jausmai egzistuoja žodžiais nenusakomas pirmapradis skaičiuotuvas. Jis stebi, kur yra jūsų vieta visuomenė­ je, - ir skaičiuoja nuo vieno iki dešimties, kad būtų patogiau. Jei esate numeris vienas, aukščiausios padėties lygyje, jums neapsako­ mai sekasi. Jei esate vyras, galite pasirinkti geriausias vietas gyven­ ti ir geriausios kokybės maistą.

Žmonės varžosi, kad galėtų jums padaryti kokią paslaugą. Turite neribotų galimybių romantiškiems ir lytiniams iyšiams užmegzti. Jūs esate sėkmingas omaras ir geidžiamiausios moterys išsirikiavusios tarpusavyje varžosi dėl jūsų dėmesio Nors jūs greičiausiai vargu ar svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade fi­ zine prievarta, kad įtvirtintumėte padėtį, jūsų arsenale yra daugybė veiksmingų žodinių triukų bei strategijų, tarp jų ir priešininkių pa­ žeminimas, veikiausiai esate įgudusi jų vartotoja.

Jeigu esate žemiausioje dešimtuko padėtyje, kaip tik atvirkš­ čiai svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade nesvarbu, vyras jūs ar moteris, neturite kur gyventi ar bent jau gyvenate ne ten, kur gyventi gera. Jūsų valgis yra siaubingas, kai turite ką valgyti ir nevaikštote tuščiu pilvu.

Jūsų fizinė ir minčių būklė yra prasta. Jumis net minimaliai romantiškai nesidomima, nebent susiduriate su tokiais pat desperatiškais žmonėmis. Esate linkę greičiau pasiligoti, greitai susenti ir numirti jaunystėje.

ede21c65-64ef-44e8-ad4a-80ab4c15b5f5 (1)

Ma­ žai kas jūsų gedės, jei apskritai kas nors gedės Net patys pinigai gali pasirodyti nelabai vertingi. Jūs nemokėsite jais naudotis, nes tinkamai naudoti pinigus yra sunku, jeigu to nemokate daryti. Pi­ nigai jus įsuks į pavojingas narkotikų ir alkoholio pagundas, nes jos daug maloningesnės, jei jums ilgoką laiką nesišypsojo malonumai.

biblijos įkvėpimas metant svorį moterų sveikatos magijos istorijos

Pinigai taip pat jus pavers grobuonių ir psichopatų taikiniu, nes jie klesti išnaudodami žemesniųjų visuomenės sluoksnių atstovus. Dominavimo hierarchijos dugnas yra siaubinga ir pavojinga vieta. Dominavimo lygį nustatanti eca xtreme riebalų degintojų apžvalga mūsų smegenų dalis stebi, kaip su jumis elgiasi kiti žmonės.

Tų faktų pagrindu ji pasveria jūsų vertę ir priskiria jums padėtį. Jei jūsų bendraamžiai mano, kad esa­ te nieko vertas, skaičiuotuvas sumažina gaunamo serotonino kiekį.

Taip jūs vis labiau fiziškai ir psichologiškai reaguojate į kiekvieną emocijas sukeliančią aplinkybę ar įvykį, ypač jeigu jie nepalankūs. Jums reikia tų reakcijų. Apačioje dažnai nutinka katastrofų ir jums būtina būti joms pasirengus, kitaip pražūsite.

Tas atsakas iš tikrųjų yra tai, ką visi vadina stresu, ir jis, be abejo, reiškia ne vien psichologi­ nę reakciją. Tai tikro suvaržymo, kurį svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade nepalankios aplinky­ bės, atspindys.

Kai gyvuoji apačioje, senasis smegenų skaičiuotuvas daro prielaidą, kad net netikėčiausias nesklandumas gali sukelti iš­ tisą nesuvaldomų ir nepalankių įvykių virtinę, su kuria jums reikės dorotis vienam, nes naudingų draugų visuomenės paraštėse tikrai stinga.

Jūs nuolat aukosite tai, ką galėtumėte kaupti ateičiai, suvar­ todami viską dabartinėje padidintos parengties ir žaibiškų panikos priepuolių būsenoje. Kai nežinote, ko griebtis, turite būti pasirengę daryti bet ką ir viską, ko tik gali prireikti.

Sėdite savo automobilyje vienu metu iki pat grindų kilimėlio nuspaudę ir greičio, ir stabdžių pedalus. Jei tokia būsena užsitęsia per ilgai, viskas pašlyja. Seno­ vinis skaičiuotuvas net gali sustabdyti jūsų imuninę sistemą, su­ naudodamas energiją ir išteklius, kurių gali prireikti ateityje, šian­ dienos krizėms suvaldyti.

Jis paverčia jus impulsyvia būtybe20, kuri įsivelia, pavyzdžiui, į bet kurią trumpalaikio poravimosi galimybę ar bet kokią malonumo progą, kad ir kokia menkavertė, gėdinga ar neteisėtąjį būtų. Jis gali jus paskatinti gyventi ar net mirti neapdai­ riai, vien tik tam, kad gautumėte reto malonumo, vos tik jis pasi­ rodys.

Fiziniai poreikiai būti nuolatinės parengties nenumatytiems netikėtumams būsenoje jus visokeriopai ir visapusiškai nualina Kita vertus, jei esate aukštoje padėtyje, jūsų šalto ikiroplinio skai­ čiuotuvo mechanizmas suvokia, kad esate saugūs, galite daugintis ir jus tvirtai laiko visuomeniniai ramsčiai. Jis mano, kad galimybė kam nors jus nuskausti yra tokia menka, jog į ją galima nekreip­ ti dėmesio.

Pokyčiai jums lemia naujas galimybes, o ne žlugimą. Serotoninas trykšte trykšta. Jis paverčia jus savimi pasitikinčiu ir ramiu žmogumi, išsitiesusiu visu ūgiu, tvirtai stovinčiu ant kojų ir gyvenančiu kur kas mažesnėje įtampoje. Kadangi jūsų padėtis tvir­ ta, jūsų greičiausiai laukia gera ateitis. Todėl verta pagalvoti apie il­ galaikius planus ir susigalvoti geresnę ateitį.

Nebūtina impulsyviai griebti visus kelyje besimėtančius trupinius, nes pamatuotai galite 1 TAISYKLE 59 tikėtis, jog geri dalykai ir toliau bus pasiekiami. Jūs galite atidėti pasitenkinimą visiškai jo neatsisakydami.

Jūs galite sau leisi būti patikimu ir mąsliu piliečiu. Gedimas Tačiau skaičiuotuvo mechanizmas gali ir suklysti. Chaotiški miego­ jimo ir valgymo įpročiai gali sutrikdyti jo veikimą. Nežinomybė gali jį išmušti iš vėžių. Kūnas su įvairiomis savo dalimis turi veikti kaip gerai susigrojęs orkestras. Kiekviena sistema turi tinkamai, tiksliai ir reikiamu laiku atlikti savo darbą, antraip atslinks triukšmas ir chaosas.

Kaip tik todėl rutina yra būtina. Kasdien kartojamus gyve­ nimo veiksmus reikia automatizuoti. Juos reikia paversti stabiliais ir patikimais įpročiais, kad jie atsikratytų sudėtingumo ir įgautų nuspėjamumo bei paprastumo bruožų. Tai galime aiškiai pamatyti stebėdami mažamečius vaikus, kurie yra mieli ir juokingi, kai mie­ ga ir valgo nustatytomis valandomis, bet virsta siaubingais zirzliais ir pikčiurnomis, kai dienotvarkės nesilaikoma.

Kaip tik dėl tokių priežasčių visada savo klinikos pacientų pir­ miausia teiraujuosi apie jų miegą. Ar jie pabunda apytikriai tokiu pat laiku kaip ir kiti žmonės ir ar kasryt tuo pat metu? Jei atsakymas neigiamas, pirmiausia pasiūlau sutvarkyti šį reikalą. Ne tiek svar­ bu, ar jie kasvakar gulasi tą pačią valandą, bet nuolat pabusti tą pat valandą yra būtina. Nerimo ir depresijos negalima lengvai išgydyti, jeigu ligonio dienos rutina yra nenusakoma. Neigiamas emocijas gaminančios sistemos yra glaudžiai susijusios su gerai veikiančiais cirkadiniais ritmais.

Paskui jų klausiu apie pusryčius. Patariu jiems valgyti riebius ir daug baltymų turinčius pusryčius vos pabudus jokių lengvai įsi­ savinamų angliavandenių, jokių cukrų, kuriuos skrandis suvirški­ na pernelyg greitai ir sukelia cukraus šoktelėjimą, taip pat ir greitą jo kritimą.

Nes nerimo varginami, depresuojantys žmonės ir taip jaučia stresą, ypač jei jų gyvenime jau ilgokai nebuvo tvarkos. Jei jie ima veikti po visą naktį trukusio pasninko nė nepavalgę, perteklinis insulinas jų kraujotakoje sušluoja visą kraujyje esantį cukrų.

Tada juos ištinka hipoglikemija ir jie tampa psichologiškai nestabilūs Visą dieną. Nepailsėjusi jų sistema negali pradėti veikti. Turėjau daugybę paci­ entų, kurių nerimą pavyko apmažinti iki neklinikinio lygio papras­ čiausiai todėl, kad jie imdavo miegoti pagal nusistatytą grafiką ir valgyti pusryčius. Kiti netikę įpročiai taip pat gali iškreipti skaičiuotuvo tikslumą.

Kartais taip nutinka dėl neaiškių biologinių priežasčių, o kartais to­ dėl, kad netikę įpročiai įjungia sudėtingą teigiamo grįžtamojo ryšio kilpos veikimą. Teigiamo grįžtamojo ryšio kilpai reikia įvado de­ tektoriaus, stiprintuvo ir kokio nors trasliatoriaus. Tuosyk - gerai. Bėda nutinka tuomet, kai įvado detektorius pagriebia per translia­ torių išeinantį garsą ir iš naujo pervaro jį per sistemą, dar labiau jį pagarsindamas ir iš naujo ištransliuodamas.

Keli tokio intensyvini­ mo ciklai ir viskas ima pavojingai sprūsti iš rankų. Visiems mums yra tekę atsidurti koncerte tokio kurtinamo ir riaumojančio triukšmo metu, kai garso sistema ima šaižiai cypti. Mikrofonas pasiunčia garsą į kolonėles. Kolonėlės transliuoja gar­ są. Jei iš kolonėlių sklindantis garsas yra pernelyg triukšmingas arba kolonėlės sustatytos netinkamu atstumu nuo mikrofonų, svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade gali pagauti iš kolonėlių sklindantį garsą ir iš naujo jį pasiųsti į sis­ temą.

Garsas netrukus padidėja iki tokio nepakenčiamo lygio, kad jei procesas ir toliau tęstųsi, sudraskytų kolonėles. Tokia pati destrukcijos kilpa nutinka ir žmonių gyvenime. Kai taip atsitinka, paprastai mes procesui užklijuojame psichikos ligos etiketę, nors ji dažniausiai apninka ne vien psichiką arba apskritai psichikos nepaliečia. Priklausomybė nuo alkoholio ar kitokio nuo­ taiką keičiančio narkotiko yra plačiai paplitęs tokios sustiprintos grąžos procesas.

Įsivaizduokime žmogų, mėgstantį alkoholį, - gal mažumėlę per smarkiai. Alkoholio kiekis jo kraujyje svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade sukyla. Ta būsena gali būti nepaprastai pakili, ypač jei žmogus turi genetinį polinkį į alkoholiz­ mą Bet gerai jaučiamasi tik tol. Vos tik gėrėjas sustoja, alkoholio lygis ne tik stabilizuojasi, bet ir ima kristi, o jo kūnas, metabolizuodamas jau suvartotą etanolį, ima gaminti įvai­ rius toksinus. Žmogus ima justi alkoholio atsitraukimą, o nerimą skatinančios sistemos, kurios buvo nuslopintos apgirtimo metu, kuria hiperatsakomąsias reakcijas.

Pagirios yra alkoholio atsitrau­ kimas kuris dažnai pražudo tokį atsitraukiantį alkoholiką ir jos prasideda tuojau pat, vos tik nustojama gerti. Kad tęstųsi šiltas švy­ tėjimas ir atitoltų nemalonūs padariniai, girtuokliui reikia ir toliau gerti, kol namie baigiasi visi alkoholiniai gėrimai, barai užsidaro, o pinigai išleidžiami.

Kitą dieną girtuoklis pabunda smarkiai pagiriotas. Kol kas viso labo nepasisekė. Toks pagi­ jimas, be abejo, irgi yra laikinas. Jis paprasčiausiai nustumia atos­ lūgio simptomus šiek tiek toliau į ateitį. Bet galbūt kaip tik tokio trumpalaikio efekto girtuokliui ir reikia, jeigu kančios ypač nuož­ mios.

Taigi, dabar jis išmoksta gerti, kad išgytų nuo pagirių. Tokiomis sąlygomis iki alkoholizmo jau netoli. Agorafobija yra sustiprintos grąžos kilpos padarinys. Pirmasis įvykis pakeliui į tokį sutrikimą dažnai yra panikos priepuolis. Nuo jo kenčia dažniausiai vidutinio amžiaus mo­ terys, kurios pernelyg smarkiai priklausė nuo kitų žmonių. Galbūt po pernelyg didelio pasitikėjimo tėvu jos po trumputės pertraukos arba visai be jokio nepriklausomos egzistencijos laikotarpio sukūrė santykius su vyresniu ir dominuojančiu draugu ar vyru.

Bet koks suvo­ kiamas širdies dūžių dažnio pokytis gali sukelti ištisą spiečių min­ čių apie širdies smūgį arba akivaizdų ir gėdingą poinfarktinių siel­ varto ir kančių išsiveržimą į dienos šviesą mirtis ir visuomeninis pažeminimas sukelia dvi pačias paprasčiausias baimes. Netikėtu nutikimu gali tapti ir šeiminis konfliktas, sutuoktinio mirtis ar liga. Gali būti ir artimo draugo skyrybos ar gydymas ligoninėje.

Koks nors tikras gyvenimo įvykis paprastai nulemia pirminį mirtingumo ir visuomenės pasmerkimo baimės paūmėjimą Po ištikusio šoko ankstyvojoje ikiagorafobinėje stadijoje atsidū­ rusi moteris išeina iš namų ir pasuka į prekybos centrą. Žmonių sausakimša ir svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade kur pasistatyti automobilio. Tas ją dar labiau sujaudina. Mintys apie gyvenimo trapumą, kurios jau ir taip kir­ bėjo galvoje nuo dar šviežių nemalonių patirčių, sukyla į paviršių.

Jos pažadina nerimą. Širdis ima plakti smarkiau. Ji ima negiliai ir greitai kvėpčioti. Jaučia, kad krūtinėje daužosi širdis, ir susimąsto, ar čia ne koks nors širdies smūgis. Tokia mintis sukelia dar dides­ nę paniką. Ji alsuoja dar tankiau ir sekliau, padidindama anglies dvideginio kiekį kraujyje. Širdies ritmas dar labiau sutankėja, nes prisidėjo dar viena baimė.

Sustiprintos grąžos kilpa. Tučtuojau nerimas virsta panika, kurią valdo kitas smegenų centras, atsakingas už baisiausius pavo­ jus. Jis gali įsijungti dėl perdėtos baimės. Simptomų nukamuota moteris vyksta į greitosios pagalbos skyrių, kur po svorio metimo viršūnių susitikimas grafystės kolorade lau­ kimo patikrinamas jos širdies darbas.

padėk man greitai atsikratyti pilvo riebalų supjaustyti riebalų degintojas

Nieko bloga. Bet tai jos neį­ tikina. Tereikia dar vienos sustiprintos grąžos kilpos, kad nemalonūs potyriai virstų tikra agorafobija. Kitą sykį, kai jai ko nors prireikia prekybos centre, potenciali agorafobijos pacientė susijaudina prisi­ 1 TAISYKLĖ 63 minusi, kas jai čia nutiko praėjusį kartą.

Bet jis vis tiek eina. Pake­ liui jaučia, kaip daužosi širdis. Tie pojūčiai sukelia naują nerimo ir savigraužos ciklą. Kad suvaldytų paniką, ji atsisako prekybos cen­ tro keliamo streso ir grįžta namo. Bet dabar jau nerimo centrai jos smegenyse įsidėmi, kad ji pabėgo iš prekybos centro, ir nuspren­ džia, jog ta kelionė buvo iš tikrųjų labai pavojinga.

Mūsų nerimo sistemos yra labai pragmatiškos. Jos išprotauja, kad bet kas, nuo ko pabėgote, yra pavojinga. O viso to įrodymas yra faktas, kad jūs pabėgote. Greičiausiai viskas dar nėra taip blogai, kad pridarytų didelių bėdų. Juk yra ir kitų vietų, kur galima vykti pirkinių. Bet galbūt artimiausia parduotuvė yra pernelyg panaši į aną prekybos centrą ir gali sukelti panašią atsakomąją reakciją vos ji ten nuvyks, o paskui atsitrauks.

Dabar jau ir parduotuvė priklauso tai pačiai baisuoklių kategorijai. Tada dar ir krautuvėlė prie gatvės kampo.

Uploaded by

Paskui autobusai, taksi ir metro. Netrukus jai priklauso viskas. Nuo agorafobijos kenčianti ligonė ilgainiui ima bijoti net savo pačios namų ir nori iš jų pabėgti, jei tik galėtų. Bet negali. Neilgai trukus ji įstringa namuose. Neri­ mo sukeltas nusišalinimas viską atitolina, kad nekeltų dar daugiau nerimo. Nerimo sukeltas nusišalinimas padaro asmenį mažesnį, o vis pavojingesnių tampantį pasaulį - didesnį. Smegenys, kūnas ir socialinė aplinka yra tarpusavyje sąveikau­ jančios sistemos, kurias galėtų pagauti sustiprintos grįžtamojo ry­ šio kilpos.

Pavyzdžiui, depresuojantys, taip pat skausmo palaužti ir sopulingi žmonės gali pasijusti nereikalingi ir našta kitiems. Todėl jie atitolsta nuo šeimos ir draugų. Tada toks atsitraukimas paver­ čia juos dar vienišesniais, labiau izoliuotais ir galimai dar labiau paskatina jaustis nieko vertais, kitus apsunkinančiais žmonėmis.

Aidas_1084

Tuomet jie atitolsta dar labiau. Tokiu būdu depresijos spiralė su­ kasi ir plečiasi. Taip dažnai nutinka žmonėms, dabar jau suaugusiems, kuriuos bjau­ riai pjudė vaikystėje ar paauglystėje. Jie pasidaro nervingi ir juos lengva išmušti iš vėžių. Gindamiesi jie susigūžia savisaugai ir ima vengti tiesaus akių kontakto, kurį galima nuskaityti kaip iššūkį do­ minavimo struktūrai. Taigi žala, atsiradusi iš ujimo sugniuždžiusi pasitikėjimą savi­ mi ir savo vietos visuomenėje suvokimągali tęstis toliau, net kai pjudymas jau yra pasibaigęs Paprasčiausiais atvejais ankstesni žemažiūriai žmonės subrendo ir atsidūrė naujose ir sėkmingesnė­ se savojo gyvenimo aplinkybėse.