Ar numesiu svorio gavus petnešas

Tai buvo įvairiausių prietarų klestėjimo metas. Lietuviai prisidurdavo žvėrienos ir žuvies, nes ne tik ežerai, bet ir upės buvo žuvingos. Jau pirmas posėdis visus įtikino, kad viskas yra tik propagandinis vaidinimas. Ž monių tada čia nebuvo. Sakoma, kad laikas gydo žaizdas, bet kartu tas pats laikas ir išryškina praeities faktus. Technologijos ištobulėjimas, CŽV analitikų teigimu, gali padidinti naujų nusikaltimo rūšių plitimą, nes faktiškai dingsta valstybių sie­ nos, be to, organizuoti nusikaltėliai naudojasi naujomis pažangiomis priemonėmis.

JI, JOS paslaptys, dar Monika ir šiaip nuotykiai JI mano gyvenime jaunas ma svorio metimas tada, kai atsirado proga atsikratyti nepageidaujamo sugyventinio.

Persivilkau savo daiktus ir atsidūriau lyg kitame pasaulyje. Švaru, blizga, basom galima po kambarius vaikščiot, kambarys ne neišdžiovinama drėgme, o parfumais kvepia. Pirmasis mūsų pklabis jos iniciatyva buvo apie šefą.

Taip taip, apie tą patį, kuris neva mane turėjo išgelbėti nuo rankų mirkymo chloruotame vandenyje ir pakviseti į kitą - gražiai apsirengusių, manipedikiūruotų pardavimo vadybininkų pasaulį.

Ir, kad mažiau nepasirodytų, dar drėbteli: - O kiek aš svorio per jį numečiau, vos 48 kg sveriu, nors atvažiavau iejų. Tuos keturi kilogramus numetusi persona manęs pradėjo teirautis, iš kur aš sužinojau apie galimybę čia dirbti, na, kaip apskritai čia atsidūriau.

Koks nors mokinukas galbūt pamanyskad tuomet dar dinozaurai bėgiojo. Ne, nieko panašaus.

Papasakojau viską ar numesiu svorio gavus petnešas dar daugiau. Na, susipažinome mes, kai aš dirbau gide ir pati vežiojau pas jį turistus, na, mačiau, kad jis myli gražias moteris greičiau merginas, nes labai jau jaunosmačiau ir tai, kad jų jis toli nesižvalgo - visos jos būdavo jo darbuotojos.

Tą patį papasakoja JAI, pridurdama, kad šiuo klausimu turiu savo nuomonė, bet neskleidžiu jos pernelyg ar numesiu svorio gavus petnešas, jei tai nėra visuotinas reikalas. Štai šį epizodą apie moteris JI išklausė itin įdėmiai, pritarė, kad kai kurie dalykai ne mano reikalas. Bet tada aš dar nesupratau, prie ko tai prives. Tiesa, jau po to, kai jos vardas buvo paminėtas : JI tiesiog nujautė, kad netrukus čia rasis nekasdieniškos istorijos, kurių pagrindinė herojė bus JI.

O tokius įvykius sunku nutylėti. Ar numesiu svorio gavus petnešas nenakvodavo kambary, nakčiai kažkur nepastebėta išeidavo ir parslinkdavo paryčiais ant pirštų galiukų, naiviai tikėdamasi, kad nepajusiu, jog jos nebuvo. O aš neapsimetinėjau, kad nieko nematau, tad tiesiai šviesiai paklausiau - kur tu duodiesi naktimis. JI sukūrė istoriją apie mylimąjį iš Antalijos, kuris kartais atvažiuoja jos aplankyti.

Kadangi šefas irgi ant jos padėjęs akį, tad ji turinti iš namų išsliūkinti vėlai naktį ir grįžti paryčiais, kad jis nepastebėtų. Tikėjau šia istorija tol, kol tas mylimasis, išvykęs į Ar numesiu svorio gavus petnešas, vėl Bodrume atsidūrė taip greitai, jog realiai sulakstyt pirmyn-atgal net laiko neužtektų.

Neklausiau, kodėl ji meluoja. O kam? Meluodami mes kartais patys tiesą paduodame ant padėklo, patys to nesuprasdami.

Ir JI man padavė. Tiesa, ne iškart, o pamažėl, dozuodama. Jausdama, kad per daug padavė, tuoj į dialogą primaišydavo neapykantos prieskonių, kad tos tiesos skonio pajusčiau kuo mažiau. Žadėjo, kad uždirbsiu pusantro tūkstančio dolerių per mėnesį, o tik uždirbau ir tuos pačius reikia kaulyti. Su draugais negaliu susitikti, kas vakarą stebi kiekvieną mano žingsnį.

Iš tiesų šefas kiekvieną vakarą priešais parduotuvę pasistatydavo staliuką ir liuobdavo rakę su draugais, vaisiais užkąsdamas. Tai be galo siutino jo darbuotojus, nes iš tiesų bosas vėluodavo su jais atsiskaityti.

A.Cekuolis - Pokalbiai Su A.Cekuoliu 2011

Todėl prasidėjo keisti dalykai. Vieną rytą į darbą neatėjo Džengizas. Respektabilios išvaizdos, talentingas, keliomis kalbomis kalbantis pardavėjas.

Naktį susipakavo lagaminą ir kol niekas dar nepabudo, išsliūkino kaip vagis. Po kelių dienų lygiai tokiomis pat aplinkybėmis neliko ir Zekio, kuris pabėgo net ne visus daiktus susirinkęs. Dar vėliau po ar numesiu svorio gavus petnešas nubyrėjo modeliai, kol iš penkių liko du, o vėliau ir tie išsinešdino.

Likom tik aš, JI, mano buvęs sugyventinis Čača, kas vakarą po litrą vyno susikratantis Ibo, mano jaunikis Uguras apie jį vėliaudėdė Lioša ir mūsų šeimininkė Idžlal. Per mažai, kad būtų galima efektyviai dirbti.

Dal fry svorio metimas. Category: DEFAULT

Tad plevendama geltonais plaukais, elegantiškai siūbuodama klubais, pasibalnojusi stilingus akinius ant nosies į mūsų ir šiaip įvairiaspalvę kasdienybę įžengė lenkė Monika.

Tada dar nežinojome, kokių vėjų ji įpūs į mūsų gyvenimą. Ne vėjai, o uraganas tai bus - Kelkis, šiandien važiuosi su manimi į Green beach viešbutį", - vieną rytą pasakė JI. Nei ji, nei aš nebuvome pardavėjos. Mes buvome informatorės, dirbančios ne parduotuvėje, o viešbučiuose.

Mūsų darbas buvo suteikti informacijos apie odos prekių parduotuvę, pakelti poilsiautojus nuo gultų, ištraukti iš jūros ir išsiųsti į prekybos centrą.

Liekninatys lūpų dažai: tarp tikrovės ir gražių pažadų Dal fry svorio metimas

Kaip tai padaryti, niekas nemokė, niekam nebuvo svarbios tavo metodikos, tik rezultatas - privalai kasdien išsiųsti po kelis turistus ir taškas. Jei nori, plaukiok aplink juos, rėkdama "koža koža", jei patinka, gulkis šalia prieš saulę.

Ką nori ir kaip nori daryk, bet jie turi išvažiuoti ir grįžti ne tuščiomis, nes kitaip nieko neuždirbsi. Algos mums nemokėjo, tik procentus nuo pardavimų. Iki tol aš dirbau kitame viešbutyje - Petunya.

Karen Duve - Ne Apie Meilę Daina | PDF

Jei buvo užsieniečių, tai daugiausiai iš Jungtinės Karalystės, kurie šlamšdavo mėsainius pasičepsėdami ir užsigerdami alumi, kad greičiau nuslįstų, bet jokiu būdu nperkantys odod gaminių "because of animal rights".

Žodžiu, gyvūnas, pavirtęs į kotletą, anot jų, teisių neturi, o pasiūtas į švarkelį ar "dublionkę" jau turi būti ginamas. Todėl mano darbo diena praeidavo be rezultatų, nes patys turkai, jei jau perka kokį odinį gaminį, tai tikrai ne Bodrume. Tuo metu Green beach viešbutyje turkų irgi užteko, bet ten buvo daug turstų iš Ukrainos ir Azerbaidžano. Todėl, kaip mane iš anksto nuteikė "sugyventinis", geresnio viešbučio darbui už šį nėra.

Tai ir išdardėjome ten abi. Bet pamačiusi, kaip JI dirba supratau, kad kai kurie dalykai yra neišmokstami.

Karen Duve - Ne Apie Meilę Daina

O, kokios akys, eik tu sauuu, viskas, vyrukų neatsiginsit čia Turkijoje Iš kur jūs? Iš Chabarovsko? Buvau ten, vienas giminaitis ukrainietę vedė Kokie jūs laimingi atrodote, gal povstuvinė kelionė Iš pradžių maniau, kad čia gerai atkalta vaidyba, o paskui pamačiau, kad viskas vyksta natūraliai.

Ir net jeigu jai ir ar numesiu svorio gavus petnešas ko nors išsiųsti į tą "nemokamą" išvyką, vis tiek atostogų pabaigoje ji su jais atsisveikindavo bučiuodamasi ir glėbesčiuodamasi, o jos FB profilis po kiekvienos turistų pamainos pasipildydavo naujais draugais. Bandžiau ir aš taip, kaip JI, bet man nepavyko. Na, tik su kai kuriais. Tada prisiminiau Ravilį, ar numesiu svorio gavus petnešas buvusį kolegą iš gidavimo laikų.

Gyvenome bendrabutyje, turėjome puikų kiemą su staliukais, kur po darbų visi susirinkdavome pabendrauti. Pamenu, sėdžiu viena ir matau prie gretimo stalo jauną simpatišką vyrą. Žiūri į mane ir šypsosi, bet šypsosi taip, lyg mane pažinotų. Kai atsistojo ir pradėjo eiti link manęs, jau pradėjau sukti galvą, kur aš galėjau jį anksčiau sutikti. Vėliau, stebėdama jį pamačiau, kad taip jis bendrauja su visais, ne tik su kolegomis, bet ir su turistais.

Jis, kaip ir JI buvo turkas meschetinas. Tai etninė grupė, pasklidusi po buvusias sovietų šalis, daugiausiai Gruziją, Kazachiją, Uzbekistaną.

Pietietiško temperamento, bet sumišusio mentaliteto. Todėl jei Turkijoje susipažinote su puikiai rusiškai kalbančiu turku, jis greičiausiai ne vietinis, o iš tų kraštų. Daugelis jų tiesiog genetiškai apdovanoti puikia komunikavimo dovana ir dar galimybe užuosti pinigus.

Šalia jų gali stovėti turistas, apsirengęs vien palmėmis padabintais maudymosi šortais, bet jie jau jaučia nuo jo sklindantį pinigų kvapą. Gal gali padėt? Ravilis tik įkvėpė ir užuodė :D - Į aukso parduotuvę reikia važiuot, - sako. Kol turistas purtėsi nuo tokio pasiūlymo, nes neketina nieko pirkti, Ravilis toliau šypsodamasis įtikinėjo: - Tai jūs ir nepirkite, jei nieko nereikia, bet grįžtant paprašykite vairuotojo pakeliui sustoti prie vaistinės.

Turistas grįžo ir su prezervatyvais, ir su aukso gaminiais už kelis tūkstančius dolerių. Todėl ir sakau, kad kai kurie dalykai ne išmokstami, o įgimti.

nestresuok.ltis - Pokalbiai Su nestresuok.ltiu | PDF

Vakarojom kartą mes su Monika kieme ir iš savo gūžtos išlindo mano buvęs sugyventinis. Tiesiai iš dušo, net neapsirengęs, tik rankšluosčiu apsijuosęs. Vyno pasiūlė, mes atsisakėm. Monika ruošėsi į trasą po naktinį Bodrumą, o aš buvau suplanavusi naktinėti prie kompiuterio.